Preliminariais duomenimis, per pirmus vienuolika šių metų mėnesių Klaipėdos uoste perkrauta 43,5 mln. tonų krovinių, o tai yra 2,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Krovos apyvartą labiausiai augino birieji produktai – trąšos ir grūdai.
Matomos tendencijos ekspertams leidžia tikėti, kad šiuos metus uostas baigs su teigiamais rezultatais. Kai tuo tarpu kaimyninės Latvijos Rygos uoste per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių buvo fiksuotas 27 proc. mažesnis rodiklis nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį, Kaliningrade krovos apimtys krito 5,8 proc., Primorske – 19,4 proc., Sankt Peterburge – 1,3 proc.
Netgi didžiausiame Europos uoste – Roterdame (Nyderlandai) – per pirmus tris metų ketvirčius fiksuotas 8,8 proc. kritimas, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laiku, Antverpene (Belgijoje) – 4,4 proc.
„Krovos požiūriu mes tikrai atrodome stipriai žiūrint į kitus Baltijos uostus, į tuos, į kurios matuojamės. Jų yra dešimt, mes – vienuolikti. Rezultatus matome gerus, nes Klaipėda vienintelė šiuo metu turi pliusą“, – teigė A.Latakas.
Mažėjo krovinių konteineriuose
Jis išskyrė spalio mėnesį. Šiuo laiku uosto bendrovės planus viršijo 16 proc. „Tam, kad laimėtum pokerį, turi gerai kristi korta. Tačiau ir tam reikia pasiruošimo, o ta mūsų korta buvo trąšos, grūdai ir kiti žemės ūkio produktai“, – aiškino uosto direkcijos vadovas.
Šių metų statistikoje matoma, kad uoste mažėjo generalinių krovinių. Prie šio tipo krovinių priskiriami kroviniai konteineriuose: įvairios buitinės prekės, technika. Įprasta manyti, kad šių krovinių mažėjimas arba didėjimas atspindi vartojimo tendencijas.
„Tačiau džiugina tai, kad krova konteineriais atsigauna ir metams baigiantis matome gana neblogas tendencijas“, – pridūrė A.Latakas.
Didžiausias iššūkis, liūdinęs Klaipėdos turizmo sektoriaus darbuotojus, – nesulaukta nė vieno kruizinio laivo. Iš žadėto rekordinio sezono liko apvalūs nuliai statistinėje eilutėje.