Loading widget group article_left_top...

„Credit24“ ir „Sving“ be vargo skolino bedarbiui, Lietuvos bankas įmonei skyrė 17 tūkst. eurų baudą

Mažvydas Karalius / Karolis Dovidavičius nuotr.
Mažvydas KaraliusPrenumeratos redaktorius
Greitieji kreditai / Luko Balandžio / 15min nuotr.
Greitieji kreditai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustatė, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“), valdanti prekių ženklus „Credit24“ ir „Sving“, suteikdama vartojimo kreditą konkrečiam asmeniui, netinkamai įvertino jo mokumą ir nesilaikė atsakingojo skolinimo principo. Už tai įmonei skirta 17 377 eurų bauda, kurią ji jau sumokėjo, praneša Lietuvos bankas.

Loading widget group article_middle_widgets...

Priežiūros tarnyba tyrimo metu nustatė, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ suteikė 260,62 litų (75,48 Eur) ir 100 eurų vartojimo kreditus niekur nedirbančiam 19 m. asmeniui. Iš „Sodros“ duomenų bazės įmonė gavo informaciją, kad asmuo nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Tačiau paraiškoje asmuo, kreipęsis dėl kredito, nurodė, kad dirba viename iš prekybos tinklų jau 61 mėnesį ir gauna 1 100 eurų atlyginimą.

Įmonė, prieš suteikdama kreditą, neįsitikino asmens pateiktos informacijos tikrumu, t. y. nesurinko paraiškoje pateiktą informaciją patvirtinančių įrodymų, ir asmens pateikta informacija rėmėsi neatsižvelgdama į informaciją, gautą iš duomenų bazių.

Pagal teisės aktų reikalavimus vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo. Paprasti nepatvirtinti vartotojo pareiškimai savaime negali būti laikomi pakankamais, jeigu prie jų nepridėti juos patvirtinantys įrodymai.

Nesurinkus tokių įrodymų, vartojimo kredito davėjas privalo mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikti patikrinimą. Surinkęs informaciją iš įvairių duomenų šaltinių, vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti reikšmingus veiksnius, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo mokumui.

Įmonė nesurinko įrodymų dėl potencialaus vartojimo kredito gavėjo pajamų tvarumo, o gavusi duomenų iš „Sodros“ duomenų bazės, kad asmuo neturi pajamų, neatsižvelgė į ją ir rėmėsi tik asmens pateikta informacija.