36,3 mln. tonų krovinių – toks šių metų Klaipėdos uosto krovos rezultatas. Tai – beveik penktadaliu mažiau nei praėjusiais metais, kai perkrauta 45,6 mln. tonų krovinių. Dar metų pradžioje, kardinaliai pasikeitus geopolitinei situacijai, prognozuota, kad krovinių srautas gali sumažėti ir 40 proc.
Uosto kompanijoms pavyko išlaviruoti diversifikuojant krovinius, išaugusi konteinerių krova padėjo iš dalies kompensuoti praradimus. Ir būtent dėl krovinių konteineriuose paklausos Klaipėdos uostui šiemet pavyko pasiekti ir rekordą. Pirmą kartą uostas tapo vadinamųjų milijonierių klubo nariu. Gruodžio 19-ąją buvo kirsta riba: perkrauta daugiau nei 1 mln. jūrinių konteinerių. Europoje tokių uostų nėra daug. Artimiausias uostas, kur perkrauta daugiau nei 1 mln. konteinerių, – Gdanskas Lenkijoje. Įdomu, kad Skandinavijos uostai tokiais pasiekimais negali pasigirti.
Vis dėlto būtent konteinerių krova, šiemet padėjusi auginti uostui raumenis, gali tapti indikatoriumi galimos recesijos, t. y. ekonominio nuosmukio.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, 15min žurnalistės paklaustas apie galimos recesijos ženklus, teigė, kad jų nematąs. Ir dalijosi įžvalga, kad būtent šie metai galėtų būti „dugno metais“. O jau 2023-iaisiais matysime kitokius krovos rezultatus.
Tuo metu krovos kompanijų atstovai buvo kur kas atsargesni.
„Jaučiame, kad tiek prekių vartotojai, tiek investuotojai lėtėjančios ekonomikos, brangstančio pragyvenimo bei augančių palūkanų sąlygomis eurus išleidžia atsargiau nei vakar. Pavadinti tai recesija turbūt anksti, bet susigyventi su šiuo žodžiu ruošiamės“, – taikliausiai situaciją apibūdino „Klaipėdos Smeltės“, šiemet turėjusios rekordinius metus, kai krova augo 2,5 karto, rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas.
15min pasidomėjo, kokius artėjančius metus mato uosto atstovai.