„Lietuva visiškai finansiškai pajėgi nutraukti šį tranzitą, bet teisiškai sankcijas turi įvesti Europos Sąjunga visų valstybių narių sutarimu. ES išspręs šį klausimą, kai turės 27 narių pritarimą. Lietuva iškėlusi klausimą ES institucijoms, o finansinės naštos, kuri verstų Lietuvą keliaklupsčiauti ar nuolaidžiauti savo pačioms principams, nėra“, – žurnalistams sakė premjerė.
Ministrė pirmininkė tvirtino, kad ankstesniame ES narių priimtame sektorinių sankcijų projekte nebuvo sutarimo dėl kalio trąšų eksporto pozicijų.
„Todėl sutarta dėl ko sutarta, kadangi sankcijos priimamos vienbalsiai, bet pozicijos, kurios neatsirado, neatsirado ne dėl Lietuvos. Negalima įsivaizduoti, kad Lietuva turi kažkokią dviveidišką poziciją – viena vertus, pasisako už sankcijas, kita vertus, bando sau aktualius klausimus iš sankcijų sąrašo išsibraukti. Taip nėra“, – sakė I.Šimonytė.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuva jau yra formaliai pateikusi siūlymus Briuseliui plėsti sektorines sankcijas, apimant daugiau per Klaipėdą eksportuojamų įmonės „Belaruskalij“ trąšų. Pasak ministro, išplėtus sankcijas Baltarusijai, jos trąšų eksportas per Lietuvą galėtų būti visiškai nutrauktas.
Sankcijas baltarusiškų trąšų eksportui Europos Sąjunga (ES) įvedė birželio pabaigoje, tačiau realiai jos apima tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančių trąšų ir galioja tik sutartims, sudarytoms po birželio 26-osios.