Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) liepos 19 dieną atmetė Kauno valdžios skundą ir paliko galioti Apeliacinio teismo 2017 metų pabaigoje priimtą sprendimą.
„Atsakovė (Kauno savivaldybės administracija – BNS) vienašališkai nutraukdama koncesijos sutartį esminiais sutarties pažeidimais įvardijo keturis koncesijos sutarties pažeidimus. Bylą nagrinėję teismai išsamiai ištyrė (...) pažeidimus ir nustatė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės ir argumentai neleidžia pripažinti teisėtu vienašališko sutarties nutraukimo“, – rašoma LAT nutartyje.
Pagal 2005 metais sudarytą Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo koncesijos sutartį, miestas „Kamestai“ įsipareigojo 25 metus mokėti po 724 tūkst. eurų koncesijos mokesčio kasmet, o įmonė turėjo atlikti statybos darbus ir prižiūrėti teritoriją.
Tačiau, sumokėjusi beveik 2 mln. eurų avanso, savivaldybė 2009 metais sutartį vienašališkai nutraukė.
2012 metais šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią per pusmetį Kauno valdžia „Kamestai“ turėjo sumokėti 3,77 mln. eurų, o įmonė – tęsti darbus.
2016 metų pradžioje savivaldybė koncesijos sutartį vėl nutraukė, nes, anot jos, „Kamesta“ pažeidė esmines sutarties sąlygas – nepateikė teisingų duomenų apie ruožu pravažiavusių automobilių skaičių, netinkamai atliko techninės priežiūros darbus, savivaldybei neperdavė projektinės dokumentacijos. Savivaldybės teigimu, dėl „Kamestos“ kaltės nebuvo suformuota komisija koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti.
„Kamesta“ teismui teigė priešingai – ji savivaldybei perdavė visą reikalingą dokumentaciją, tačiau Kauno valdžia, toliau jų reikalaudama, nenurodo, kokių konkrečiai dokumentų negavo. Anot įmonės, pažeidimą dėl netinkamo pravažiuojančių automobilių skaičiavimo savivaldybė grindžia tik prielaidomis ir samprotavimais.
„Kamesta“ taip pat teigia, kad koncesijos nutraukimo metu nebuvo nė vieno ruožo priežiūros trūkumo, o į minėtos komisijos sudėtį miesto valdžia esą įtraukė tik savo atstovus, taip siekdama nustatyti tik jai priimtiną tvarką.
