„2015-ųjų vasarą Rusijai uždraudus Latvijos ir Estijos žuvų perdirbėjų produkciją, didžiosios įmonės Latvijoje sėkmingai surado kitas rinkas, o dalis mažųjų įmonių užsidarė. Gamybą tęsiančios tvirtina, kad kažkiek laiko po šio embargo paskelbimo buvo sunku, tačiau dabar jos dėl nieko nesiskundžia. Surasti nauji pirkėjai, o Rusijos rinkos atvėrimas sietinas ne tik su papildomomis galimybėmis, bet ir neprognozuojamomis rizikomis šioje rinkoje. Todėl jų plūstelėjimo neverta tikėtis“, – sakė Maris Riekstinis.
Kazanėje diplomatas vieši lydėdamas Latvijoje verslininkų delegaciją.
M.Riekstinis griežtai sukritikavo šio Rusijos veterinarijos tarnybos („Rosselchoznadzor“) 2015-ųjų birželio sprendimo argumentus.
„Latvijos šprotų konservų uždraudimo Rusijoje priežastys buvo įvardytos kaip šios produkcijos kokybės problemos. Galima abejoti daug kuo, bet tik ne Europos Sąjungos maisto produktų kokybe ir jos standartais. Manome, kad tikrasis šio sprendimo motyvas – „šiltnamio sąlygos“ vietos verslininkams, siekiantiems įsitvirtinti šioje rinkos nišoje“, – sakė Latvijos ambasadorius Rusijoje.
