Laukia svarbūs pokyčiai
Seimas įpareigojo nuo 2026 m. tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius mokėti lietuviškai baziniu lygiu. Gamintojai, pardavėjai, paslaugų teikėjai bus įpareigoti pateikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.
Už tokių įpareigojimų vykdymą bus atsakingos ir valstybės institucijos, užsieniečius įdarbinančios įmonės, vadovai ir patys užsieniečiai.
Vis dėlto įstatyme numatyta ir išimčių: užsieniečiams, kurie Lietuvoje vykdys tik trumpalaikę veiklą – pavyzdžiui, prekybą mugėse ar šventėse – prievolė mokėti lietuvių kalbą nebus taikoma. Tačiau ši lengvata negalios tiems, kurie turės leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bet versis prekyba nuolat.
Tai pačių užsieniečių atsakomybė
Platforma „Wolt“ atsakomybę dėl kalbos mokėjimo palieka patiems kurjeriams.
„Visų pirma, norėtume pabrėžti, kad kurjeriai-partneriai yra savarankiškai dirbantys asmenys, su „Wolt“ platforma bendradarbiaujantys individualios veiklos pagrindu. Lietuvių kalbos mokėjimas, kaip ir kitų asmeninių įgūdžių tobulinimas, pirmiausia yra jų pačių atsakomybė“, – 15min teigė „Wolt“ Viešosios politikos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Liutvinskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kurjerių-partnerių pagrindinė užduotis yra užsakymų pristatymas vartotojams, o už bendravimą su klientais visais paslaugų teikimo klausimais atsakinga „Wolt“ klientų aptarnavimo komanda.