Gaisro aptikimo sistema: buvo ar nebuvo?
Ekologinę katastrofą patyrusioje įmonėje „Ekologistika“ buvo sumontuota moderni gaisro aptikimo sistema – signalizacija, purkštukai, dūmų detektoriai, dujų gesinimo sistema. Bent jau taip teigiama „Ekologistikos“ Poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose, kuriuos turi 15min.
Tačiau gaisrą praėjusio trečiadienio naktį pastebėjo tik atsitiktinai pro šalį važiavę apsaugos darbuotojai. Ar sistema nesuveikė? Buvo išjungta? O gal jos ten apskritai nebuvo?
Tuo nėra tikri ir patys ugniagesiai. „Ar buvo UAB „Ekologistika“ patalpose sumontuota minima gaisro aptikimo sistema, paaiškės tik po gaisro tyrimo rezultatų“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.
Pats J.Cicėnas apie tai kalba puse lūpų ir sako, kad į viską atsakys tyrimas. 15min pokalbis su su „Ekologistikos“ vadovu Juozu Cicėnu.
– Prokuratūra užšaldė „Ekologistikos“ sąskaitas, aplinkosaugininkai žada baudas jūsų įmonei – kaip manote, ar po šios katastrofos pavyks apskritai išsilaikyti įmonei?
– Dar anksti kalbėti, dar tik pati tyrimo pradžia, pirmieji veiksmai. Suprantu, kad vyksta tyrėjų pirmieji veiksmai. Dar nebuvo apklausti mūsų darbuotojai, todėl tyrimo eigos negaliu prognozuoti, negaliu pasakyti šiandien ir dėl įmonės ateities. Užtruks dar mėnesis kitas, kad galėtume pasakyti, ar įmonė veiks.
– Bendrovė buvo apsidraudusi nuo gaisro – kokios žinios iš draudikų?
– Mes jau kalbėjome su draudikais, tačiau kol gaisras nėra galutinai užgesintas, jie negali patekti į patalpas ir apžiūrėti sugadinto turto bei medžiagų. Mes atidėjome keletui dienų mūsų susitikimą ir apžiūrą. Po savaitės jau bus galima konkrečiai kalbėtis.
Nė karto dėl tokių sumų neteko bendrauti su draudikais, neturiu praktikos, kaip jie kalbės. Čia reikia kantrybės.
– Dabar vyksta šiokia tokia konfrontacija tarp Alytaus mero ir centrinės šalies valdžios dėl to, kaip buvo likviduojamas gaisras, kas ko nepadarė ar nepadėjo, nesutariama net dėl to – užgesintas gaisras ar ne. Kaip jūs vertinate gaisro likvidavimo darbus?
– Na, nevertinčiau valstybės institucijų, pareigūnų, mero pasisakymų. Ši situacija užklupo mus visus netikėtai. Visi elgėsi kaip kas išmanė. Specialistai dirbo kaip galėjo, technika ir aprūpinimas, man regis, buvo geras.
Ar buvo galima geriau? Turbūt, kaip ir visada gyvenime, bet niekas nesiruošė tokios didelės problemos spręsti. Tad palieku šį klausimą atvirą.
– Pradžioje abejojote, kad tai gali būti padegimas, kaip manote dabar? Gal jau turite spėjimą dėl gaisro priežasties?
– Kažkiek žinau, suprantu, bet kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, tai mano komentarai gali būti klaidinantys. Labai sudėtinga situacija visiems. Suprantu, kad tai svarbu ir jums, ir man žinoti.
– Kaip jūs ir jūsų įmonės darbuotojai prisidėjo prie gaisro likvidavimo?
– Ugniagesiai sukūrė gaisro gesinimo štabą, o mes veiksmus koordinavome. Budėjo technika, gamybos vadovai, kurie teikė pagalbą. Darbuotojai su technika taip pat budėjo, tačiau iš mūsų pusės tai buvo mažos pajėgos. Mes nė minutės nepalikome ugniagesių be informacijos – budėjo žmonės, kurie teikė ją, kai tik reikėjo.
– Poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose įrašyta, kad įmonės patalpose įrengta viena naujausių gaisrinės saugos sistemų – gaisro aptikimo sistema. Bet gaisrą pastebėjo ryte atsitiktinai pro šalį važiavę apsaugos darbuotojai – tai sistema nesuveikė ar buvo išjungta?
– Prasidėjo ikiteisminis tyrimas, ir šios srities specialistai vakar buvo atvykę. Manau, kad aš to negaliu komentuoti šią minutę. Jie apžiūrėjo vietą, paėmė mėginius. Manau, kad šis klausimas turėtų būti adresuotas pirmiausia jiems.
– Tame pačiame dokumente taip pat rašoma, kad įmonei nebūtina turėti ekstremalių situacijų valdymo plano. Kodėl didžiausiai Baltijos šalyse padangų perdirbimo įmonei, veikiančiai mieste, to net nereikia?
– Jūs manęs klausiate tokių dalykų, kurių aš negaliu atsakyti dėl to, kad leidimui gauti reikia atlikti daug matavimų. Juos atliko mūsų samdyta įmonė, kuri tvarkė visus šiuos dalykus. Jie bendravo su Aplinkos apsaugos agentūra, mes įmonę tam pasamdėme ir šiame procese nedalyvavome. Po keturių penkių mėnesių mes gavome dokumentus ir pradėjome dirbti pagal naują reglamentą.
– Ar tiesa, kad jūsų įmonė turi netoliese dar vieną sandėlį, prigrūstą padangų? Sklype, kurį valdo kita jūsų įmonė „Vivatrans“, kaip rodo dokumentai, taip pat sandėliuojama daug padangų.
– Ne, netiesa. „Vivatrans“ gali turėti tiek padangų, kiek susidaro automobilių eksploatacijos metu. Padangų keitimo momentu gali susidaryti padangų tam tikras kiekis, bet jis tikrai mažas.
– Ar dabar jau galite preliminariai įvertinti gaisro žalą bent jau subjektyviu požiūriu?
– Tikrai negaliu. Vyksta dar darbai. Dalis atliekų dar gesinamos, dalis išvežta, dalis padangų nesudegę, todėl čia dar reikės atlikti skaičiavimus.
– Ar jūs pripažįstate, kad buvo padaryta ir jūsų klaidų išvengiant gaisro?
– Per daug ir per mažai žinau, kad šiandien galėčiau ką pasakyti. Už mėnesio ar kito jau bus galima daugiau pasakyti – galėjo įmonė išvengti gaisro ar ne. Man antrą dieną po gaisro atrodė vienaip – mačiau gaisro kaltininką, po to, praėjus trims dienoms, jau mačiau kitaip. Pareigūnams apsilankius gaisravietėje matau vaizdą kitaip. Turėtų praeiti laiko, kad būtų įvertinimai.
– Kada pirmą kartą pasirodėte gaisravietėje?
– Buvo dar tamsu, 5–6 valandą ryto, gaisras buvo pastebėtas trečią valandą.
– Alytus – nedidelis miestas, ar nesibaiminate dėl savo paties saugumo?
– Jūs savo klausimu jau atsakėt. Tie, kurie turėjo evakuotis, palikti namus, pajuto nepatogumų, tai kaip jie gali būti patenkinti dėl išorinių faktorių? Aš, sakyčiau, nebuvo grasinimų. Niekur nesislėpiau, nieko nevengiau, neslėpiau dokumentų. Ne visada atsakau į skambučius, nes susitikimuose. Gal dėl to ir galėjo įnešti suirzimą, bet ne daugiau.
