Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Rūkytos žuvys Rusnėje neišnyks: šeimų verslus perima vaikai

Aurelija Jašinskienė / Tomo Pikturnos nuotr.
Aurelija JašinskienėAktualijų žurnalistė Klaipėdoje
Prieš daugiau nei 20 metų žuvį rūkyti pradėjusi Anita darbo vietas sukūrė visiems šeimos nariams / Lukas Balandis / BNS nuotr.
Prieš daugiau nei 20 metų žuvį rūkyti pradėjusi Anita darbo vietas sukūrė visiems šeimos nariams / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Dauguma savo rūkyklas pasivadinę vardais. Kartą atvykę žmonės klausė, kur Ingos žuvys. Mano sesuo Inga kaip tik pas mane dirba. Sakau: kad čia Ingos žuvys. Nepagalvojau, kad apie kaimynę klausia. Paskui mane melage išvadino“, – kuriozinę situaciją pasakojo rusniškė Anita Belokopytova, daugiau nei prieš dešimt metų savo rūkyklai gavusi tautinio paveldo ženklą. Rusniškiai įsitikinę – jų vaikams perėmus verslą sala ir toliau garsės gardžiomis rūkytomis žuvimis.

Loading widget group article_middle_widgets...

Rusniškiai Anita ir Jurijus Belokopytovai žuvis rūkyti pradėjo 1992-aisiais. Iš pradžių sau, šeimai, draugams. Netrukus ėmė važinėti sekmadieniais į Rietavo turgų. Verslas pamažu augo, augo ir šeimos sūnūs.

Anita prisiminė, kad pradėjo nuo karšių ir ilgai turėjo tik vieną rūkyklėlę. Rūkytas karšis iki šiol yra mėgstamiausia lietuvių žuvis. Tačiau asortimentas plėtėsi, dabar rūkoma apie 20 pavadinimų žuvų. Prieš kelerius metus asortimentą papildė krevetės, kiek anksčiau ir kalmarai. Ir dabar šios jūrinės gėrybės – vienos mėgstamiausių pirkėjų.

Belokopytovai pripažįsta, kad dalis rūkomų žuvų – importuotos šaldytos jūrinės žuvys. Jos atvežamos ir iš Ispanijos, Islandijos, Farerų salų. Teigiama, kad Lietuvos žvejai niekaip nepajėgtų užtikrinti reikiamo kiekio.

Česnakus prieskoniams šeima taip pat perka – užsiauginti tokio kiekio nepavyktų.

„Vienintelė problema yra su druska. Kad ir kiek sūdytum – vieniems bus per mažai, kitiems – per daug“, – aiškino šeimininkė.

Įtraukė ir sūnus