Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Vadovo kėdė nebemadinga: kodėl jaunimas nebenori tapti viršininkais?

Iveta Danieliūtė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Iveta DanieliūtėVerslo žurnalistė
Ofisas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Ofisas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Ką įsivaizduojate kaip karjeros viršūnę? Vadovo kėdę? Situacija keičiasi – naujausių tyrimų duomenimis, jaunimas vis rečiau svajoja apie šį statusą ir turi kitokių tikslų bei siekių. Kodėl ir ar tai reiškia, kad Lietuvai gresia vadovų krizė? Apie tai 15min kalbėjosi su ekspertais.

Loading widget group article_middle_widgets...

Statusas nebesvarbus

Remiantis 2025 m. „Deloitte“ apklausos, kurioje dalyvavo per 23 tūkst. Z ir Tūkstantmečio kartos atstovų iš 44 šalių, duomenimis, tik 6 proc. jų turi tikslą tapti vadovais. Daugumai svarbiau tobulėjimas, mokymasis ir pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.

Tai regime ir Lietuvoje.

„Dalis jaunimo nebenori aklai siekti vadovo kėdės – jie atsargiau vertina, ką tai reiškia realybėje. Statusas ar titulas nebe toks svarbus kaip tai, ar darbas suteiks prasmę, ar bus galimybė augti ir kartu išlaikyti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo“, – 15min komentavo Rūta Stasytienė, personalo atrankų įmonės „Atranka360“ Karjeros projektų ir personalo atrankų vadovė.

Rūta Stasytienė / Įmonės nuotr.
Rūta Stasytienė / Įmonės nuotr.

Jai antrina ir Violeta Jakutė, organizacijų psichologė, personalo paieškos ir atrankos įmonės „Emplonet“ vadovė: „Z karta emocinę gerovę ir pusiausvyrą vertina labiau nei pareigas. Jie didelį dėmesį skiria prevencijai ir siekia eliminuoti priežastis, kurios sukelia įtampą. Tai paaiškina, kodėl vadovų pozicijos, ilgai buvusios siekiamybe, šiandien jaunajai kartai dažnai atrodo kaip papildomas streso šaltinis, o ne tikslas savaime.“

Ar gali būti, kad šioms darbo pozicijoms prarandant patrauklumą, ateityje pritrūksime vadovų?