Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Lietuvos energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos – tikra ar tariama?

Aistė Čiučiurkaitė
Šaltinis: 15min
Klaipėdoje pirmą kartą pakraunamas SGD dujovežis / LITGAS nuotr.
Klaipėdoje pirmą kartą pakraunamas SGD dujovežis / LITGAS nuotr.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą daug Europos šalių, ypač Vokietija, staiga suprato, jog yra priklausomos nuo Rusijos energetikos išteklių ir negali jų atsisakyti. Tuo tarpu Lietuvos valdžia skelbia, kad mūsų šalis jau gali gyventi be rusiškų dujų ir gali kad ir dabar atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos. Ar iš tiesų galime teigti, kad esame energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos ir kokią už tai mokame kainą?

Loading widget group article_middle_widgets...

Apie tai portalo 15min video laidoje „15/15“ diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, buvęs energetikos viceministras Romas Švedas.

– Pradėkime nuo ministro teiginio dėl Lietuvos energetinio saugumo. Man įdomu, ar jūs sutinkate, kad iš esmės esame užsitikrinę energetinį saugumą Lietuvos?

A.Butkevičius: Aš manau, kad energetinį saugumą mes užsitikrinome tada, kai baigėme statyti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Taip atsirado galimybės tiek Lietuvai apsirūpinti dujomis, tiek ir aprūpinti Latviją ir Estiją. Tuo metu taip pat buvo baigtos dvi elektros jungtys: viena jungtis – su Švedija, kita jungtis – su Lenkija.

Ir aš manau, kad Lietuva 2015 metais energetiškai tapo nepriklausoma arba kaip buvome mes pavadinę – Lietuvoje buvo pasiektas dar vienas nepriklausomybės simbolis, kad energetiškai mes jau nuo „Gazprom“ diktato atsijungėme.

Algirdas Butkevičius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Algirdas Butkevičius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Galėjome elgtis visiškai kitaip, tiesiog vesti derybas, visiškai kitas galimybes turėjom derantis su jais dėl kainos dujų tiekimo. Nes iki terminalo, galima sakyti, statybos pradžios Lietuva mokėjo virš 500 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų dujų. Manau, buvo toks politinis Rusijos priimtas sprendimas, kad Lietuvai reikia pardavinėti dujas didesne kaina negu pardavinėjo kitoms Europos Sąjungos šalims.

– Pone R.Švedai, kokia jūsų nuomonė dėl energetinio saugumo užtikrinimo? Štai ponas A.Butkevičius sieja jį su „Independence“ statyba ir būtent tuo laikotarpiu. Ar galima teigti, kad mes esame užtikrinę saugumą?

R.Švedas: Tai aš naujienos, matyt, nepasakysiu. Visi jau čia per pastarąsias keletą savaičių sutinka Lietuvoje, kad Lietuva laiku padarė namų darbus ir energetinį saugumą užsitikrino.

Galbūt šiame pokalbyje atkreipčiau dėmesį į tai, kad Lietuva pradėjo daryti tuos namų darbus, kai pakliuvo iš tikrųjų į kritinę situaciją – tai yra kuomet Lietuva galutinai sustabdė Ignalinos atominę elektrinę ir Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos Federacijos pasidarė apie 80 proc.: dujos, elektra.

Romas Švedas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Romas Švedas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Dujas Lietuva gavo vieninteliu dujotiekiu ir visą dujų apimtį, visą kiekį tik iš Rusijos Federacijos. Ir tai buvo didysis stimulas priimti tuos sunkius sprendimus, nes atliekant namų darbus sunkiausia buvo padaryti politinius sprendimus. Taip pat pabrėžtina, kad tuo metu, kai buvo daromi tie sprendimai, buvo labai stiprus pasipriešinimas šioms alternatyvoms.