Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Lietuviai tapo SGD terminalų Europos operavimo rinkos lyderiais: labiausiai įsitvirtino Vokietijoje

Aurelija Jašinskienė / Tomo Pikturnos nuotr.
Aurelija JašinskienėAktualijų žurnalistė Klaipėdoje
SGD terminalai Vilhemshafeno uoste, Vokietijoje / M.Baranausko nuotr.
SGD terminalai Vilhemshafeno uoste, Vokietijoje / M.Baranausko nuotr.

9 mėnesius – tiek Vokietija užtruko pasistatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Prasidėjus karinei Rusijos invazijai į Ukrainą Europos pramonės gigantė rimtai susirūpino savo priklausomybe nuo rusiškų gamtinių dujų. Dabar Vokietija turi 4 valstybinius SGD terminalus ir vieną valdomą privačios kompanijos, aprūpino savo rinką ir vis labiau didina eksporto dalį. Prie vokiškų SGD projektų – ir stiprus lietuvių kompanijos „KN Energies“ indėlis. Klaipėdos įmonė tiekia techninę terminalų priežiūrą, rūpinasi krovinių srautais. Teigiama, kad jau po penkerių metų pasaulyje SGD terminalų skaičius turėtų išaugti dvigubai.

Loading widget group article_middle_widgets...

Vokietijos SGD terminalų operatoriumi esančios valstybinės įmonės „Deutsche Energy Terminal GmbH“ (DET) vadovas dr. Peteris Rottgenas teigė, kad terminalai buvo neišvengiamybė.

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje Vokietijos ekonomika atsidūrė virsmo taške. Nuo šalies agresorės gamtinių dujų priklausoma šalis stebėjo augančias kainas. Nerimo pasėjo ir incidentas „Nord Stream“ dujotiekyje, kai jis buvo susprogdintas.

SGD terminalas Vilhemshafeno uoste, Vokietijoje / M.Baranausko nuotr.
SGD terminalas Vilhemshafeno uoste, Vokietijoje / M.Baranausko nuotr.

Išlaidos už gamtines dujas namų ūkiams augo kartais. Priimtas strateginis sprendimas apsirūpinti dujomis patiems ir vystyti SGD terminalus Šiaurės jūroje.

Pirmasis jų – Vilhelmshafeno uoste – buvo pastatytas rekordiškai – per 9 mėnesius dar 2023-iaisiais. Šiemet imtas eksploatuoti ir dar vienas terminalas. Iš viso Vokietija šiuo metu turi keturis SGD terminalus, dar vieną valdo privati kompanija.

Vokietija tampa ne tik importuotoja