ECB jaučia spaudimą iš skirtingų pusių: euras brangsta, o vis dar maža infliacija pateisintų tolesnį kiekybinio švelninimo programos, numatančios obligacijų pirkimą, vykdymą. Tačiau artėja teisinis šios programos gyvavimo terminas, ir bankas gali būti priverstas jos atsisakyti.
„Didžiausias klausimas yra tas, ar šią savaitę ECB vadovas Mario Draghi atskleis ką nors dėl ECB ekonominio stimuliavimo programos apimčių laipsniško mažinimo“, – sakė banko „ING Diba“ ekonomistas Carstenas Brzeski.
M. Draghi praėjusio posėdžio metu tikslingai paliko sprendimo priėmimą terminą miglotą ir žadėjo jį priimti „rudenį“. Dauguma analitikų mano, kad tai bus padaryta rugsėjį ar spalį.
ECB ne tik yra nustatęs itin žemas palūkanų normas ir pigiai skolina komerciniams bankams, bet ir kiekvieną mėnesį superka obligacijų už 60 mlrd. eurų vertės, kad skatintų euro zonos ekonomikos augimą ir infliacijos augimą iki tikslinio kiek mažesnio nei 2 proc. lygio.
Tačiau naujausi duomenys, kuriais remdamiesi ECB analitikai rengs rugsėjo mėnesio prognozes, nerodo norimo kainų augimo. Rugpjūtį metinė infliacija euro zonoje siekė 1,5 proc. ir gerokai nesiekė tikslinės ribos.
Tuo tarpu bazinė infliacija (neskaičiuojant svyruojančių maisto produktų ir energijos kainų), kuria remiasi ECB politikos formuotojai, sudarė tik 1,2 proc.
Viena iš to priežasčių yra tai, jog euras pabrango kitų valiutų atžvilgiu ir sulėtino kainų augimo, nes importas tapo pigesnis.
„Šiaip ar taip, euro brangimas neturėtų pakenkti euro zonos ekonomikos augimui, todėl ECB gali jau gana greitai pranešti apie savo ūkio stimuliavimo programos apimčių mažinimą“, – mano „UniCredit“ Marco Valli.
„Nelabai svarbu, kada apie tai bus pranešta. Svarbiausias yra galutinis rezultatas. Tikėkitės ECB stimuliavimo sumažinimo ateinančiais metais, tačiau tai bus labai laipsniškas mažinimas“, – pažymėjo analitikas.