Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Atsakė, ar Lietuvoje teks ilginti pensinį amžių: „Turėsime tris išeitis“

Goda Kirkilaitė / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Goda KirkilaitėVerslo žurnalistė
Senjorai / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Senjorai / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Lietuvoje oficialiai suvienodinus vyrų ir moterų pensinį amžių, ties 65-erių metų riba diskusijos nesibaigia. Demografiniai rodikliai negailestingi: visuomenė sensta, o dirbančiųjų, turinčių išlaikyti pensininkus, skaičius traukiasi. Ar Lietuvai teks žengti dar vieną politiškai nepopuliarų žingsnį ir vėl ilginti darbingo amžiaus kartelę?

Loading widget group article_middle_widgets...

Skubos nėra, bet sprendimų reikės

Nors šiuo metu tokių valstybinių planų kelti pensinį amžių nėra, klausinėjome politikų, ekonomistų ir profsąjungos atstovų, ar tai daryti reikėtų, ir čia nuomonės išsiskyrė.

Lietuvos socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas 15min sakė, kad gal ateity pensinį amžių ilginti Lietuvoje ir teks, bet kol kas jis nemato prielaidų, kad tą daryti reikėtų artimiausiais metais. „Tik šiais metais susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius“, – kalbėjo jis.

Algirdas Sysas / Lukas Balandis / BNS nuotr.
Algirdas Sysas / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Paklaustas, kada pensinis amžius galėtų būti didinamas mūsų šalyje, politikas tikslių metų neįvardijo, tačiau nurodė, kad tai nėra greitas procesas.

„Aš dalyvavau aktyviose diskusijose dėl dabartinio ilginimo ir ta diskusija truko ne vienerius metus. Tai užtruko tikrai bent penkerius metus. Manau, kad jei kitos kadencijos Seimas pradėtų diskusijas šiuo klausimu, nežinau, ar spėtų baigti“, – sakė parlamentaras.

Anot jo, viskas priklausys nuo imigracinės politikos ir reemigracijos – mūsų tautiečių, kurie yra išvykę, grįžimo. Nors demografinė situacija Lietuvoje nėra gera, jis pripažino, kad kalbos apie gresiančią katastrofą yra perdėtos.

„Tokias kalbas, kad bus katastrofa, girdėjau ir prieš trisdešimt metų, tačiau tai neišsipildė. Manau, kad pasirinktas laipsniškas pensinio amžiaus didinimas iki, sakykime, Europos Sąjungos standarto, pasitvirtino. Jeigu pasižiūrėtume į kitų valstybių nustatytą ribą, pamatytume, kad kai kur ji siekia 67 ar 68, o kai kur – net 70 metų. Mes jau esame pasiekę 65 metų ribą. Antra, jeigu auga mūsų darbo našumas ir didėja atlyginimai, pensininkų ir dirbančiųjų santykis savaime nėra kažkokia katastrofa“, – sakė jis.

Konservatorius Mindaugas Lingė vienareikšmiško atsakymo taip pat nepateikė. Anot jo, siekiant gerinti demografinę padėtį Lietuvoje, sprendimų reikės, tačiau pensinio amžiaus ilginimas tikrai nėra vienintelis galimas sprendimas.

„Mūsų demografinė situacija nėra pavydėtina – dirbančiųjų skaičius mažėja, o pensinio amžiaus žmonių ratas didėja. Visa tai rodo, kad vienokių ar kitokių sprendimų gali prireikti. Tačiau nesinorėtų jau šiame etape, kai tik ką įžengėme į pensinio amžiaus suvienodinimo vyrams ir moterims etapą, iš karto pradėti diskusiją apie naujos pensinio amžiaus ribos nustatymą. Vis dėlto tam tikrų sprendimų reikės“, – kalbėjo jis.

Mindaugas Lingė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
Mindaugas Lingė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Parlamentaras teigė, kad pensijų sistemos tvarumo būtų galima ieškoti ne tik ilginant pensinį amžių, bet ir svarstant didesnius įmokų tarifus bei platesnį finansavimą iš valstybės biudžeto, nors pripažįsta, kad visi šie politiniai pasirinkimai yra sudėtingi.

Ekonomistas – tai neišvengiama