Nors visose trijose šalyse saugumo jausmas grindžiamas daugiausia sveikata, finansiniu pasirengimu ir artimųjų gerove, veiksniai, kuriuos žmonės sieja su pasirengimu nenumatytoms situacijoms, pasitikėjimu savimi ir rizikos prisiėmimu, skirtingose šalyse šiek tiek skiriasi. „Rezultatai patvirtina, kad Baltijos šalių gyventojai į saugumo klausimą žiūri labai praktiškai. Visų pirma jie nori apsaugoti tai, ko praradimas labiausiai paveiktų kasdienį gyvenimą“, – sakė BTA Estijos filialo vadovė Ivika Torpel.
Sveikata – pirmoje vietoje, namai ir automobilis – antroje vietoje
Visose Baltijos šalyse sveikatai kylanti rizika yra didžiausias asmeninis saugumo klausimas. Sveikatos apsaugą nuo nenumatytų aplinkybių svarbiausia laiko 55 proc. lietuvių, 50 proc. estų ir 47 proc. latvių.