Per pirmus tris šių metų mėnesius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 8 mlrd. eurų.
„Nors įmonių apyvarta ir kiti finansiniai rodikliai gerokai ūgtelėjo, didžiąją augimo dalį suformavo labai spartus kainų kilimas. Anksčiau augimas buvo fiksuojamas beveik visuose ekonomikos sektoriuose, o pirmąjį šių metų ketvirtį padėtis tapo daug įvairesnė“, – sakė Statistikos departamento analitikas Robertas Muurseppas.
Didžiausios įtakos ekonomikos augimui šiemet sausį-kovą turėjo informacijos ir ryšių sektorius, apdirbamoji pramonė, transporto ir sandėliavimo sektorius. Plėtrą stabdė energetikos sektorius, taip pat prekybos sektorius ir nuosmukį patyręs finansų sektorius.
Nepaisant kainų šuolio, galutinis vartojimas padidėjo 8,3 proc., tuo tarpu investicijos sunyko 35,3 procento.
Estijos eksportas augo 12,9 proc., importas – 4,4 procento.
Įvertinus sezoniškumą, Estijos ūkis per metų ketvirtį (pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu praėjusiųjų) paaugo 0,1 proc., o per metus – 4,7 procento.