„Lietuviai nėra linkę apsipirkti mažose krautuvėlėse, tačiau pratinasi tai daryti, nes pamatė, kad tai – naudinga“, – kalba Z.Sorokienė.
Savo ruožtu J.Rojaka pažymi, kad besiformuojantis lietuvių įprotis atsispindi ir statistikoje: „Remiantis statistika, praėjusiais metais žmonės pradėjo daugiau pinigų leisti mažose specializuotose sūrio, mėsos, ekologiškų prekių parduotuvėse. Vartotojai pradėjo ieškoti kitokių produktų, nei gali rasti prekybos centruose, tačiau tokia tendencija labiau pastebima tik didmiesčiuose.
Tai lėmė pajamų augimas, kintanti apsipirkimo kultūra ir didėjantis pasirinkimas. Be nuoseklaus pajamų augimo tokioms parduotuvėms suklestėti ir išgyventi būtų sunku.“
Anot Z.Sorokienės, tris dienas trukusi didžiųjų prekybos centrų boikoto akcija, sugalvota pastebėjus itin aukštą žiedinio kopūsto kainą, leido žmonėms iš naujo atrasti mažas parduotuvėles, turgavietes. „Jų prekybininkai akcijos metu teigė pajutę padidėjusį pirkėjų srautą“, – tikina pašnekovė.
„Lietuvos situacija kitokia nei pažangiose Europos šalyse. Išsivysčiusiose šalyse prekybos tinklų darbo laikas ribojamas, jie įkurti už miesto centro ribų, jo pakraščiuose. Lietuvoje didieji prekybos centrai yra miesto centre, tad konkuruoti mažoms parduotuvėlėms panašomis arba mažesnėmis kainomis būtų sudėtinga.
Kita vertus, matome, kad ūkininkai siūlo savo produkciją, jei ne mažesnėmis, tai panašiomis kainomis ir, manau, kad tai yra mūsų kelias“, – sako J.Rojaka.
Mažesniems prekybininkams, anot ekonomistės, suklestėti trukdo tai, kad nepriklausomybės aušroje įkurti mažesnę parduotuvę buvo labai sudėtinga ir per brangu dėl didelių reikalavimų.
„Nors biurokratijos mažėja, atidaryti parduotuvėlę tampa lengviau, starto pozicijos buvo nevienodos, tad mažesnėms parduotuvėms pasivyti didžiąsias yra sunkiai įmanoma“, – pažymi ekonomistė.