Rugsėjo 28–spalio 4 dienomis vidutinė didmeninė savaitės kaina „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ elektros biržų Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 47 proc. iki 74 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 69 eurai, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad praėjusią savaitę kainos Baltijos šalyse gerokai sumažėjo, o tam daugiausia įtakos turėjo atpigusi elektra Šiaurės šalių regione bei išaugusi saulės elektrinių gamyba Lietuvoje.
„Nepaisant aukštų kainų pietų Švedijoje, pigesnė elektra kitose Šiaurės šalių zonose mažino regiono kainas. Lietuvoje saulės elektrinių gamyba per savaitę išaugo 73 proc. ir pasiekė 64 gigavatvalandes (GWh), o tai kartu su pigesniu importu iš Šiaurės šalių lėmė, kad vidutinė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 47 proc.“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę sumažėjo 2 proc. ir siekė 254 gigavatvalandes (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 72 proc. poreikio, jos pagamino 182 GWh – 11 proc. mažiau nei prieš savaitę: vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 38 proc. ir siekė 74 GWh, saulės – didėjo 73 proc. iki 64 GWh. Hidroelektrinės pagamino 15 GWh, šiluminės jėgainės – 16 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 41 proc. visos šalyje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 35 proc., hidroelektrinės – 8 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Elektros importas padidėjo 12 proc. ir siekė 111 GWh: 66 proc. importuota iš Švedijos, 30 proc. – iš Latvijos, 4 proc. – iš Lenkijos. Eksportas sumažėjo 32 proc. iki 36 GWh: 73 proc. – į Lenkiją, 18 proc. – į Latviją, o likę 9 proc. – į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 81 proc. Lenkijos kryptimi ir 14 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 63 proc. Lietuvos kryptimi.