Tai dar vienas valdžios bandymas priversti darbdavius mokėti didesnes algas. Tiesa, tokiu reikalavimu abejoja Vyriausybės teisininkai, kurie pripažino, kad dėl to gali būti bėdų Briuselyje, o Viešųjų pirkimų tarnyba baiminasi, kad darbdaviai gali ir meluoti – niekas netikrins, ar jie nurodo teisingas algas. Tiesa, verslininkai džiūgauja – vokeliniai konkurentai taip bus nugalėti.
Didesnė vidutinė alga – daugiau balų
Mes negalėsime patikrinti, ar tikrai moka tokį atlyginimą. Be to, čia dar klausimas, kaip tokia pataisa veiks praktiškai, – sakė D.Vilytė.
Sausio 1-ąją įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa, kuri reikalauja vertinti ir tai, kokį atlyginimą darbuotojams moka konkurso kandidatas. Pataisų autoriai tikina, kad tai privers darbdavius susiimti ir mokėti didesnes algas darbuotojams, jei norės laimėti viešųjų pirkimų konkursus. Iki šiol tokio reikalavimo nebuvo.
Lietuvoje per viešųjų pirkimų konkursus per metus „prasisuka“ apie 4 milijardai eurų, tačiau konkurencija yra didelė, todėl darbdaviai siekia mažinti kainas mokėdami mažas algas, sako pataisų autoriai. „Viešųjų pirkimų dalyvių darbuotojams dažnu atveju yra užtikrinamas tik minimalaus darbo užmokesčio mokėjimas“, – teigiama Įstatymo pataisos Aiškinamajame rašte.
Todėl tikimasi, kad mažiausias algas mokantys verslininkai pralaimės viešųjų pirkimų konkursus. Įstatymo aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad didesnes vidutines algas mokančios bendrovės gali gauti daugiau balų konkursuose.
Beje, tarp šios įstatymo pataisos rengėjų buvo ir Seimo narys, dabartinis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Dar nespėjo aptarti
Tačiau ar iš tiesų tai privers Lietuvos darbdavius, kurie dalyvauja konkursuose, mokėti didesnes algas? Galbūt, jei darbdaviai nemeluos ir įrašys tikrą sumą, kiek moka darbuotojams.
„Idėja yra gera, nes visi supranta, jog problema yra. Sąžiningas verslas tikrai kenčia, nes turi konkuruoti su tais, kurie moka minimumą arba vokeliuose“, – teigė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.
Tačiau čia pat pridūrė, kad tarnyba negali tikrinti, ar tikri atlyginimai yra surašyti. „Mes negalėsime patikrinti, ar tikrai moka tokį atlyginimą. Be to, čia dar klausimas, kaip tokia pataisa veiks praktiškai. Tai gali būti tik deklaratyvu“, – abejojo D.Vilytė.
Ji pastebėjo, kad nors pataisa jau įsigaliojo, tačiau idėja iki galo dar neišdiskutuota. „Reikia žiūrėti, kaip čia padaryti, kad nebūtų papildomos naštos. Mes parengsime informacinį pranešimą. Tikriausiai tai galios pirkimams, kurie yra pagal ekonominį naudingumą“, – svarstė D.Vilytė.
Verslininkai naujovę giria
Verslo atstovai teigia, kad bent jau konkurencinė kova bus sąžiningesnė, tačiau teisininkai perspėja, kad tai gali prasilenkti su ES teise, pavyzdžiui, laisvu darbuotojų judėjimu.
Beje, įstatymo pataisą pasiūlė Lietuvos verslo konfederacija, o jos vadovas Valdas Sutkus mano, kad jeigu valstybė siekia, jog žmonių atlyginimai kiltų, turi būti nuosekli. „Pati valstybė, reikalaudama mažiausios kainos konkursuose, ir mažina galimybę didinti atlyginimus. Todėl mes ir pasiūlėme tokią pataisą“, – sakė V.Sutkus.
Teisininkai: bus problemų
Bet ES teisės specialistai nėra tokie optimistai. Įstatymo pataisa praėjusių metų pabaigoje priimta nepaisant to, kad Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos nepritarė šiai pataisai. Priežastis – konkursų dalyvius iš užsienio tai diskriminuotų. „Lietuva negali reikalauti mokėti didesnį mėnesinį ar valandinį darbo užmokestį, nei jos nustatytas minimalus“, – teigiama departamento išvadose.
Vyriausybės teisininkai mano, kad reikalavimas iš užsieniečių mokėti tam tikrą algą prieštarauja ES direktyvoms. Tačiau pataisa vis tiek įsigaliojo.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė Laura Ziferman, susipažinusi su pataisa, teigė, kad ji gali turėti priešingą poveikį.
„Šis reikalavimas sudarys prielaidas nesąžiningai konkurencijai. Įstatymo nuostatoje nėra nieko apie tai, kiek laiko turėtų būti mokamas aukštesnis atlyginimas. Įstatymo nuostatoje taip pat nėra jokio kontrolės mechanizmo, užtikrinančio, kad toks pats atlyginimų lygis būtų išlaikytas ir jau laimėjus pirkimą, vykdant pirkimo sutartį. Todėl nesąžiningi tiekėjai, kad laimėtų pirkimą, gali tik tam kartui padidinti atlyginimą prieš pat pirkimą“, – teigė teisininkė.
Be to, ji abejojo, ar toks reikalavimas gali priversti darbdavius didinti atlyginimus. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo šia naujove siekiama gerų tikslų – kad darbuotojai gautų didesnius atlyginimus. Tačiau išanalizavus šį reikalavimą atidžiai, akivaizdu, kad jis šio tikslo nepasieks. Tai palies tik labai siaurą ratą darbuotojų, t.y. tik tuos, kas vykdys sutartį. Paprastai tai tik vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai“, – mano ji.
Dar daugiau painiavos šis reikalavimas esą įneš tais atvejais, kai pirkime dalyvaus užsieniečiai. Neaišku, kaip reikės palyginti jų pasiūlymus, jeigu užsienio šalyje ir Lietuvoje yra taikomi skirtingi minimalaus atlyginimo dydžiai arba užsienio šalyje iš viso toks minimalus dydis yra nenustatytas.