Paskelbti turtingiausi viešieji asmenys bei jų šeimos nariai Lietuvoje: viršūnėje – ministro sutuoktinė

Didžiąją dalį A.Landsbergienės, įsteigusios darželių tinklą „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklas, deklaruoto turto vertės sudaro įmonių akcijos – 12,6 mln. eurų, taip pat moteris turi kitų vertybinių popierių už 3,6 mln. eurų.

Verslininkei taip pat priklauso gyvenamųjų namų užsienyje, kurių vertė 795 tūkst. eurų, žemės sklypų Lietuvoje už 178 tūkst. eurų.

Tuo tarpu jos sutuoktinio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio turtai kur kas kuklesni – ministro valdomo turto vertė pernai nesiekė milijono ir sudarė 395,8 tūkst. eurų.

Apie ministrų valdomą turtą PLAČIAU SKAITYKITE: Atskleidė ministrų turtus: kiek turi G.Landsbergis, o kiek A.Armonaitė?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) antradienį paskelbė metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų duomenis už 2022 metus. Šiemet gyventojai gali susipažinti su 47 tūkst. viešai skelbiamų turto deklaracijų išrašų.

Ir V.Uspaskichas, ir V.Matijošaitis

Antrą vietą pagal turto vertę užėmęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Vidmantas Dambrauskas valdo konteinerių pervežimu ir krovimu Klaipėdos uoste užsiimančios įmonės „Fertikonta“ akcijas, jis taip pat yra buvęs Birių krovinių terminalo (BKT) generalinis direktorius.

Pagal 2022 metais deklaruotą turtą ir pinigines lėšas trečioje vietoje atsiduria europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, kurio turtas įvertintas 7 mln. eurų. Tarp politikų valdomo turto – nebaigti statyti statiniai, esantys užsienio valstybėje, kurių vertė siekia beveik 3,3 mln. eurų.

Politikas taip pat beveik 1,5 mln. eurų laiko kredito įstaigose Lietuvoje ir 614 tūkst. eurų – užsienyje.

Ketvirtoje vietoje – Valstybės kontrolėje dirbančios Sigitos Rojutės sutuoktinis Gintaras Balčiūnas, deklaravęs beveik 6,3 mln. eurų. Jam priklauso gyvenamųjų namų (namo dalių) už 1,5 mln. eurų Lietuvoje ir už 1,5 mln. eurų užsienyje, taip pat kitų statinių už milijoną eurų bei kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 1,47 mln. eurų.

Tarp turtingiausių – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai

Pirmajame turtingiausiųjų viešųjų asmenų dvidešimtuke daugiausiai yra savivaldybės tarybos narių, tarp kurių – nemažai verslininkų iš Klaipėdos.

Penktoje turtingiausių viešųjų asmenų sąraše – Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Darius Stankus, kurio turtas siekia 5,4 mln. eurų.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kartu su partneriu Liudu Skierumi valdantis „Vičiūnų grupę“, sulaukusią daug kritikos iš visuomenės dėl iki šiol vis dar neparduotos gamyklos Kaliningrade, pernai deklaravo 5,3 mln. eurų turto ir atsiduria šeštoje vietoje.

O jo sūnus Šarūnas Matijošaitis, taip pat dirbantis Kauno miesto savivaldybės taryboje užima 12 vietą ir valdo 3,65 mln. eurų vertės turtą. Tuo tarpu L.Skieraus, kuris taip pat yra Plungės rajono savivaldybės tarybos narys, turtas įvertintas 2,77 mln. eurų. Jis užima 25 sąrašo vietą.

Septintoje ir aštuntoje vietoje – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai Aidas Kaveckis, kurio turtas pernai siekė apie 5 mln. eurų ir Arūnas Tuma (beveik 4,9 mln. eurų). A.Kaveckiui priklauso įmonė „Grūdoteka“, taip pat jis yra „Friedricho pasažo“ vadovas.

Tuo tarpu A.Tuma yra „Kamineros grupės“ valdybos pirmininkas.

Devintoje – Mišrios Seimo narių frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas (beveik 4,9 mln. eurų).

Jis yra turtingiausias Seimo narys, pirmoje vietoje atsiduriantis ir pagal vertingiausius sklypus. Politikas savo turtą diversifikavęs gana tolygiai – žemės sklypų užsienyje vertė 1,654 mln. eurų, akcijų – 1,05 mln. eurų, kiti statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių), esančių užsienio valstybėje – 1,133 mln. eurų, o piniginių lėšų parlamentaras turi maždaug 798 tūkst. eurų.

PLAČIAU SKAITYKITE: Paaiškėjo, kiek Seime milijonierių: mažiau nei kadencijos pradžioje

Dešimtoje turtingiausių viešųjų asmenų sąrašo vietoje – buvęs Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Vytautas Krikščiūnas, kurio turto vertė siekė 4,3 mln. eurų.

Atnaujinti duomenys skelbiami čia.

Tarp šalies vadovų turtingiausias – prezidentas

Tarp šalies vadovų didžiausias yra prezidento Gitano Nausėdos šeimos turtas – 771 tūkst. eurų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį paskelbtos turto deklaracijos.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen šeimos turto vertė siekia 324,5 tūkst. eurų, tačiau ataskaitoje nėra pateiktas jos sutuoktinio turtas. Premjerės Ingridos Šimonytės turto vertė – 286,2 tūkst. eurų.

PLAČIAU SKAITYKITE: Turtingiausias tarp šalies vadovų – G.Nausėda

Remiantis naujausiais duomenimis, dėl užimamų pareigų už 2022 metus turto deklaracijas turėjo pateikti apie 102 tūkstančiai gyventojų – iš jų beveik 90 proc. tai padarė laiku. Apie 2 tūkst. gyventojų vis dar nepateikė turto deklaracijų ir turėtų tai padaryti nedelsiant.

Deklaruotas didžiausias turtas, eurais

Ekspertė: realios ir deklaruotos akcijų vertės gali skirtis

Kiek šios viešųjų asmenų turto vertės atskleidžia realią situaciją? Su 15min Vertingiausių Lietuvos įmonių 100-tuką sudarinėjanti finansų analitikė, „Verslo angelų fondo“ valdymo vadovė Daiva Rakauskaitė 15min sakė, kad į deklaracijose nurodomas viešų asmenų turimų akcijų vertes reikia žiūrėti rezervuotai.

Dažnu atveju skirtumai nuo realios ir tikros vertės gali būti dideli, ypač tada, jei asmuo turi įmonės, kuri nėra kotiruojama biržoje, akcijų.

„Gali būti, kad turimos akcijos vertinamos remiantis kažkokiais principais, palyginamaisiais sandoriais, bet skirtumas tarp realios ir nurodytos vertės gali būti didelis. Iš mano patirties, jei akcijos kotiruojamos biržoje, jų vertę galima pasitikrinti biržos statistikoje, tada galima sakyti, kad jos vertinamos realia verte. Bet jei nėra kotiruojamos, sakyčiau, kad deklaracijose nurodoma vertė yra įsivaizduojama”, – 15min sakė D.Rakauskaitė.

Anot jos, reali vertė nuo tos, kuri nurodoma deklaracijoje, gali skirtis tiek į didesnę, tiek į mažesnę pusę.

„Kalbant apie įmones, kurios nėra viešai listinguojamos, akcijų vertė priklauso nuo situacijos toje įmonėje, jos perspektyvų. Jei akcijas reikia greitai parduoti, o pirkėjo nėra, akcijų vertė gali būti ir mažesnė nei norėtum. Arba jeigu ateina pirkėjas, kuris mato didelę vertę ir nori akcijas nupirkti, jų vertė gali būti ir ženkliai didesnė nei tikėtasi. Bet nežinau, kokiais principais vadovaudamiesi žmonės deklaravo vertes”, – kalbėjo ekspertė.

Tuo metu nurodytos nekilnojamojo turto vertės, pasak D.Rakauskaitės, deklaracijose gali būti arčiau realybės nei akcijų vertės.

„Nekilnojamojo turto rinka yra daug didesnė nei uždarųjų akcinių bendrovių akcijų rinka, kur vyksta nevieša prekyba. Manau, kad duomenų įvertinti nekilnojamąjį turtą yra daugiau, todėl tikėtina, kad deklaruojama jo vertė yra artimesnė rinkos kainai”, – pažymėjo ekspertė.