Už pasiūlymą balsavo 107 Seimo narių, prieš – 2, susilaikė – 6.
Konservatorius Jurgis Razma pritarė šiam įstatymo projektui ir teigė, kad tai turėtų pagelbėti išsaugoti darbo vietas vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau Seimo narys sukritikavo Vyriausybę, kuri, jo nuomone, kiekvienu savo pareiškimu skatina diskriminuoti senjorus.
„Natūralu, kad darbdaviai, matydami tokias aplinkybes, kam jie rizikuos išlaikydami darbo vietose vyresnius, kai jiems gali ateityje grėsti įvairūs reikalavimai dėl tokių žmonių darbo sąlygų. Dėl to ir turime liūdną statistiką, kai išskirtinai atleidžiami vyresnio amžiaus žmonės“, – kalbėjo jis.
„Valstietė“ Rima Baškienė aiškino nemananti, kad tokia subsidija yra rinkėjų papirkinėjimas.
„Jeigu padėsime žmogui vieną, antrą mėnesį, tai padėsime, kad jis išties turėtų galimybę toliau gyventi, dirbti ir būti patenkintu šitoje šalyje“, – tikino ji.
Konservatorius Kęstutis Masiulis mano, kad šiame įstatyme yra teigiamų ir neigiamų pusių.
„Matau norą padėti žmonėms, bet žinau, kad žmonės nėra angelai ir gali pasinaudoti. Negatyviai verslus verslininkas pajus naudą, kad jam būtina paimti šiuos pinigus, ir tuos darbuotojus ne būtinai išleisti į prastovas, o tiesiog vokelyje atlyginti jiems. Tikrai tokie dalykai bus, ir mes jų neišvengsime“, – įsitikinęs jis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino esantis ne prieš, kad žmonės gautų didesnes išmokas, bet priešinasi tam, kaip tai daroma. Anot jo, reikėtų bausti darbdavius, kurie atleidžia ir diskriminuoja vyresnius žmones, o ne dalyti išmokas.
„Vyresnio amžiaus žmonių atleidžia daugiau, bet kai pasidomime, kodėl, tai pasirodo, kad visi išeina savo noru. Tik 47 žmonės praėjusią savaitę kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl diskriminacijos pagal amžių. 47 iš 20 tūkstančių. O mes dabar įstatymais bandome sureguliuoti tokius dalykus. Reikia bausti darbdavius, kurie elgiasi nesąžiningai ir ne pagal įstatymus, o ne priiminėti įstatymus, kuriais stigmatizuosime šią grupę“, – Seime kalbėjo jis.
Liberalas Kęstutis Glaveckas atkreipė dėmesį, kad pinigai baigsis iki Naujųjų metų, tačiau problema išliks.
„Reikėjo galvoti apie ilgesnį laikotarpį, nes po naujų metų sunku tikėtis, kad pandemija ir problemos baigsis. O jeigu jos nesibaigs, tada vėl reikės ieškoti naujų variantų. Balsuosiu už, bet pasakau, kas, mano supratimu, yra neišspręsta ir neatsakyta ir kas gali būti lūkesčių problema kitais metais“, – sakė jis.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia bijantis, kad priėmus šį įstatymą darbdaviai vyresnius žmones dar daugiau išleidinės į prastovas nei kitų amžiaus grupių.
„Gali būti ateityje dar blogesnis efektas taip, kaip atsitiko balandžio mėnesį. Balandžio mėnesį tokio amžiaus grupės žmonių atleista dvigubai daugiau nei pernai per tą patį mėnesį. Todėl iš tikrųjų mane labai neramina tokios tendencijos“, – sakė jis.
Primename, kad vyresniems asmenims siūloma mokėti dešimtadaliu didesnes subsidijas negu kitiems darbuotojams – jos būtų mokamos ir po karantino tęsiantis ekstremaliai situacijai. Išmokos siekų 100 proc. (kitų amžiaus grupių darbuotojams – 90 proc.) darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).
Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba grąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau galėtų prašyti ir darbuotojui mokėti šešių mėnesių trukmės subsidiją: pirmą ir antrą mėnesį – 100 proc., trečią ir ketvirtą – 50 proc., penktą ir šeštą – 30 proc., tačiau maksimali riba būtų 607 eurai (iki mokesčių).
Pataisos taip pat numato, kad laikiną darbo paieškos išmoką gyventojai gautų iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai baigiasi terminas gauti išeitines išmokas. Tas pats būtų taikoma, kai žmogus kreipiasi dėl įprastos nedarbo išmokos.
Tokius siūlymus Vyriausybė pateikė reaguodama į tai, kad per karantiną vyresni nei 60 metų žmonės yra vieni sparčiausiai krintančių iš darbo rinkos. Personalo atrankos specialistai teigia, kad šie asmenys darbo rinkoje dar iki krizės darbdaviams buvo viena nepatraukliausių darbuotojų grupių.
Iki šiol vyresniųjų atžvilgiu taikoma įprasta tvarka – darbdavys galėjo gauti 70 arba 90 proc. siekiančią subsidiją, padengiančią dalį darbuotojo darbo užmokesčio per jam paskelbtą prastovą.
