Ketvirtadienį šalies vadovo suorganizuotame susitikime buvo aptartos naujos ekonomikos augimo ir investicijų skatinimo priemonės, būtinos įgyvendinti artimiausiu metu.
Po susitikimo V.Janulevičius įvardijo, kad paskolos verslui Lietuvoje yra brangiausios tarp eurą įsivedusių valstybių.
„Esame tik po Lenkijos, Čekijos ir kitų šalių, kurios turi savo nacionalines valiutas, bet jeigu žiūrėtume į euro zoną, mes mokame didžiausias palūkanas ir tai nekuria verslui optimistinės vizijos į priekį“, – spaudos konferencijoje sakė V.Janulevičius.
Pasak jo, šiuo atveju reikalingas sprendimas yra Nacionalinio plėtros fondo steigimas, apjungus „Invegą“, Viešųjų investicijų plėtros agentūrą, Žemės ūkio paskolų garantijų fondą ir Valstybės investicijų valdymo agentūrą.
„Galbūt jų konsolidacija padės plačiau apimti visą verslo struktūrą, nuo smulkaus ir vidutinio iki stambesnio, kuriam priėjimas prie kapitalo dabar yra limituotas“, – nurodė pramonininkų atstovas.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) keliant bazines palūkanų normas tai veikia ir Lietuvos įmones.
„Lietuvos bankų duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvos verslas skolinasi brangiausiai praktiškai nuo pat statistikos pradžios. Šiuo metu naujų verslo paskolų palūkanos Lietuvoje siekia beveik 5 proc. ir turint omenyje, kad ECB ir šiemet kels bazines palūkanas, manau, kad labai realu tikėtis, jog iki šių metų pabaigos verslo paskolų palūkanos, kalbant apie naujas sutartis, pasieks ir 6 proc.“, – įvardijo A.Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, tai yra riba, kuri gal paveikti „ir verslo investicijas, ir darbuotojų samdymą.“
„Manau, kad tai bus vienas iš aspektų, kuris gali labai sulėtinti Lietuvos ekonomiką šių metų antrą pusmetį“, – prognozavo A.Izgorodinas.