Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Per metus prie atlyginimų mokėjimo į korteles verslas nepriprato: dalis darbuotojų kategoriškai atsisako atsidaryti sąskaitą

Elektroninė prekyba / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Elektroninė prekyba / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Jau praėjo daugiau nei metai, kai įsigaliojo draudimas darbuotojams mokėti atlyginimus grynaisiais. Visgi dalis smulkiųjų verslų prie to nepriprato. Anot jų, ribojimą lydi daug praktinių problemų – nepatogumai įnešant grynuosius, tolimi atstumai iki bankomatų. Kai kurie vardija, kad yra tokių darbuotojų, kurie kategoriškai nenori atsidaryti sąskaitos. Smulkieji dėl įstatymo jau ruošia kreipimąsi šalies vadovams – neatmetama, kad bus prašoma draudimą atšaukti.

Loading widget group article_middle_widgets...

2021 m., kai dėl ribojimo buvo dar tik svarstoma Seime, pataisų iniciatoriai tvirtino, kad šis žingsnis prisidės prie šešėlinės ekonomikos mažinimo, užtikrins darbuotojų socialines garantijas, stiprins darbuotojų teisę į teisingą apmokėjimą, skaidrins dienpinigių išmokėjimo sistemą.

Pagrindiniai pataisų iniciatoriai buvo tuometinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.

Be to, viltasi, kad įsigaliojus pataisoms sumažės ir darbo ginčų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistika rodė, kad 2020 m. 72 proc. darbo ginčų įvyko dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, o 40 proc. iš jų – dėl išmokėjimo grynaisiais. Nuo praėjusių metų lapkričio įsigaliojo ir sandorių grynaisiais ribojimas – nuo tol ne pavedimu galima atsiskaityti tik iki 5 tūkst. eurų.

Grynieji pinigai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Grynieji pinigai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Nors su draudimu mokėti atlyginimą grynaisiais gyvename jau daugiau nei metus, kai kurie 15min kalbinti verslininkai sako, kad susiduria su nesklandumais. Vasarį jie ketina kreiptis į šalies vadovą, premjerę ir Seimą, kad būtų įvertinta, ar priėmus įstatymą šešėlinės ekonomikos mastai sumažėjo.