Lietuvoje nuo seno įprasta pinigus laikyti grynaisiais „kojinėse“ arba bankuose. Šiais metais žmonių santaupos dar labiau padidėjo, nes nemaža jų dalis atsiėmė pinigus iš antrosios pensijų kaupimo pakopos.
Nors įgyvendinant reformą buvo teigiama, kad gyventojai geriau žino, ką daryti su savo pinigais, ir atsiėmę iš antrosios pakopos juos galės investuoti patys, tačiau taip nenutiko. Iki rugpjūčio mėnesio gyventojams iš pensijų fondų buvo pervesta 3,5 mlrd. eurų ir tik labai maža dalis šių pinigų buvo investuota, o didžioji dalis tiesiog nugulė sąskaitose.
Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. rugpjūčio pabaigoje gyventojų indėliai kredito įstaigose siekė 30,6 mlrd. eurų, o įmonių – 11,7 mlrd. eurų. Tad iš viso – net apie 42,3 mlrd. eurų.
Dar svarbiau tai, kad vienadienių indėlių, o paprasčiau tariant, bankų sąskaitose gulinčių pinigų buvo apie 32 mlrd. eurų – 22,3 mlrd. gyventojų ir 9,7 mlrd. įmonių.
Žinoma, ne visos šios lėšos yra laisvos – dalis jų reikalinga kasdienėms išlaidoms, „juodai dienai“ ar įmonių apyvartai. Tačiau nemaža dalis šių milijardų, kurių artimiausiu metu nereikės, pasak finansų ir investavimo specialistų, galėtų būti įdarbinta – investuota ir kurtų naudą. Tai ne tik padėtų amortizuoti infliacijos poveikį, bet ir leistų gyventojams bei įmonėms papildomai uždirbti.
Nedžiuginančios prognozės
„Eurostat“ duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,6 proc. – tai buvo antras didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje po Rumunijos.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 5,1 proc., o kai kuriais mėnesiais ji gali būti ir didesnė nei 6 proc.
Finansų ministerija rugsėjį taip pat padidino šių metų infliacijos prognozę iki 5 proc., o „Luminor“ bankas – iki 5,5 proc. Pasak ekspertų, didžiausią įtaką kainų augimui daro dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabrangę energijos ištekliai.
Tai reiškia paprastą dalyką: jei žmogus ar verslas sąskaitoje laiko 10 tūkst. eurų, dėl didelės virš 5 proc. siekiančios infliacijos jo santaupų vertė per metus sumažės 500 eurų. Jei neįdarbinti banko sąskaitoje guli 100 tūkst. eurų, tai per metus iš esmės bus prarasti 5 tūkst. eurų.
O iš viso Lietuvos gyventojai ir įmonės šiemet dėl infliacijos praras net apie 1,5 mlrd. eurų savo santaupų vertės.
Ką daryti, kaip išvengti pinigų nuvertėjimo?
„Vienintelis būdas sumažinti infliacijos įtaką pinigams yra investavimas“, – sako investicinių fondų valdytojas ir investavimo ekspertas Tautvydas Marčiulaitis.
Pasak jo, kiekvienas gali rinktis sau tinkamą ir prieinamą investavimo būdą, tačiau tik prisiimant tam tikrą riziką ir tikintis iš to kylančios grąžos galima aplenkti infliaciją.
„Sąskaitoje ar net indėlyje gulintys pinigai visuomet bent iš dalies nuvertės“, – pabrėžė T. Marčiulaitis.
Europinės koinvestavimo platformos „Letsinvest“ valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris pastebi dabar susidariusią paradoksalią situaciją.
„Paradoksas – esame darbšti tauta, sunkiai dirbame ir uždirbame pinigų, bet kaip voverės miške giles deda į dreves, taip mes kaupiame pinigus sąskaitose, o infliacija juos sugraužia. Ir vėl mes, kaip tos voverės, sukamės uždarame rate – vėl dirbame, vėl dedame į sąskaitas, bet ir vėl tie pinigai nuvertėja. Tad jei jau pinigus sukaupėme, ryžkimės žengti ir kitą žingsnį – juos įdarbinkime, kad tie sunkiai uždirbti pinigai dirbtų mums“, – sako V. Kinduris.
Nuo akcijų iki sutelktinio finansavimo
Pinigų įdarbinimo būdų, kurie padėtų uždirbti apie 8 proc. ar didesnę metinę grąžą ir pralenktų infliacijos daromą žalą, yra įvairių – nuo akcijų iki sutelktinio finansavimo.
Kokį investavimo instrumentą rinktis, pasak ekspertų, vienareikšmiško atsakymo nėra. Kiekvienas jų turi savo pranašumų ir trūkumų. Viskas priklauso nuo tikėtinos grąžos ir rizikos santykio, nuo to, ko siekiate investuodami, kokiam laikotarpiui norite įdarbinti pinigus ir t. t.
Įvairūs tyrimai rodo, kad jaunesni ir mažiau patyrę investuotojai labiau linkę rizikuoti. Tuo tarpu labiau patyrę investuotojai pirmiausia stengiasi sukauptas lėšas išsaugoti ir didinti jų vertę, todėl renkasi konservatyvesnius investavimo instrumentus.
Akcijos gali suteikti didesnę ilgalaikės grąžos galimybę, tačiau ir rizika didelė – jų kainos smarkiai svyruoja, o įmonių, kurių akcijų perkate, nesėkmės atveju galima prarasti visą investiciją.
ETF (biržose prekiaujami fondų vienetai) leidžia vienu pirkimu investuoti į daugelio bendrovių krepšelį. Tai padeda diversifikuoti riziką, tačiau akcijų rinkų ETF vertė taip pat gali smarkiai kristi.
Obligacijos paprastai pasižymi mažesniais svyravimais nei akcijos, tačiau investuotojas prisiima emitento kredito riziką, o parduodant obligaciją iki išpirkimo jos kaina gali būti mažesnė nei pirkimo metu.
Indėliai išlieka vienu konservatyviausių pasirinkimų ir turi indėlių draudimo apsaugą. Tačiau dabartinė infliacija gerokai viršija naujų terminuotų indėlių vidutines palūkanas.
Dar viena alternatyva – pastaraisiais metais sparčiai populiarėjantis sutelktinis finansavimas arba koinvestavimas, kai per platformą investuotojai finansuoja verslo ar nekilnojamojo turto (NT) projektus ir už suteiktą finansavimą gauna iš anksto žinomas palūkanas.
Teisinga grąža ir konservatyvi rizika
NT koinvestavimo modelis išsiskiria tuo, kad investuotojas gali skolinti pinigus konkrečiam projektui, o investicijai gali būti taikomos papildomos užtikrinimo priemonės, pavyzdžiui, pirminė nekilnojamojo turto hipoteka.
Kai kuriuose projektuose investuotojams siūlomos apie 8–10 proc. metinės palūkanos, tačiau kaip ir bet kurioje investicijoje visuomet svarbu įvertinti grąžos ir rizikos santykį.
Investuotojui svarbu ne tik siūloma palūkanų norma, bet ir kas skolinasi, kam naudojami pinigai, kokia projekto vertė, koks paskolos ir turto vertės santykis bei kokios taikomos užtikrinimo priemonės.
„Būtent todėl koinvestavimo platformos gali būti įdomios investuotojams, ieškantiems alternatyvos akcijoms, ETF ar indėliams. Tiems, kurie siekia teisingos grąžos ir konservatyvios rizikos“, – sako V. Kinduris.
Pavyzdžiui, europinė koinvestavimo platforma „Letsinvest“ investuotojams suteikia galimybę finansuoti atrinktus NT projektus skirtingose Europos rinkose – nuo Baltijos šalių iki Pietų ar Šiaurės Europos, o daugelyje projektų investicijos užtikrinamos pirmine hipoteka įkeistu NT.
Nuo ko pradėti?
„Esant dabartinei apie 5 proc. siekiančiai infliacijai, pinigų laikymas sąskaitoje be jokios grąžos taip pat yra pasirinkimas. Tik šiuo atveju žmogus ar įmonė rizikuoja ne investicijos kaina, o savo pinigų perkamąja galia“, – sako V. Kinduris.
Pats jau daugiau kaip 30 metų asmenines lėšas investuojantis V. Kinduris pataria, nuo ko galima pradėti norint įdarbinti pinigus.
„Kai mes planuojame šeimos biudžetą (kokios bus pajamos ir išlaidos), tai galvoje numatykime ir dar vieną pajamų eilutę – „Investicinės veiklos grąža“. Šioje grafoje iš pradžių gali būti nulis, bet ji turi būti. Tada su kaimynu ar bičiuliu pradėsime diskutuoti ne ar investuoji, o kur investuoji, kokią grąžą uždirbi“, – sako patyręs investuotojas.
Pradėti investuoti gyventojams palankias sąlygas sudarė ir valstybė, nes galima pasinaudoti investicine sąskaita, kuri suteikia mokestinę naudą ir sudaro palankias sąlygas reinvestuoti savo lėšas.
Jei ieškote galimybių investuoti laisvas lėšas su konservatyvia rizika, kviečiame susipažinti su „Letsinvest“ investiciniais pasiūlymais.
Užsiregistravę vartotojai visas naujienas apie naujus pasiūlymus gauna pirmieji tiesiai į savo el. pašto dėžutę.
Registracijos formą rasite paspaudę čia.
Investavimas susijęs su rizika. Investuokite atsakingai.