Prieš kelerius metus Lietuvos įmonės obligacijas dažnai platindavo ir už 10–12 proc. metinių palūkanų, tačiau dabar tokio dydžio palūkanų pasitaiko kur kas rečiau.
„Swedbank“ vyresnysis finansinių produktų pardavimų specialistas Rolandas Rodzis pastebi, kad prieš keletą metų didesnes palūkanų normas lėmė tiek augančių palūkanų normų ir didelio ekonominio neapibrėžtumo aplinka, tiek naujumo aspektas.
„Daugeliui bendrovių tai buvo pirmosios obligacijų emisijos, todėl investuotojams reikėjo pasiūlyti papildomą premiją už iki tol nepatikrintą emitento istoriją kapitalo rinkoje. Per pastaruosius metus situacija reikšmingai pasikeitė. Susiformavo aktyvesnis obligacijų investuotojų ratas, o nemaža dalis bendrovių sėkmingai įvykdė pirmąsias emisijas ir vėliau grįžo į rinką pakartotiniam finansavimui“, – komentavo R.Rodzis. Jo teigimu, kad jei emitentas laiku vykdė įsipareigojimus ir pateisino investuotojų lūkesčius, pakartotinių emisijų metu įmonė galėjo skolintis pigiau.
Lietuvos banko statistika taip pat rodo, kad Lietuvos obligacijų rinka plečiasi: per 2025 metus ji padvigubėjo – per 336 emisijas pritraukta 1,5 mlrd. eurų lėšų.
Obligacijų platformos „BeMyBond“ bendraįkūrėja ir vadovė Indrė Dargytė 15min komentavo, kad šiuo metu rinkoje nusistovėjo 8–9 proc. kuponų rėžis. Tiesa, palūkanų dydis labai priklauso nuo įmonės, kuri skolinasi, verslo valdymo patirties, finansų stiprumo ir įdirbio kapitalo rinkose.
Kiek platesnį intervalą įvardijo obligacijų platformos „Bondea“ vadovė Ieva Aleksandravičė – maždaug 7–11 proc. metinių palūkanų. Visgi ji prognozavo, kad palūkanos šiemet kils.