„Juos sukelia atmosferoje vykstantis oro bangavimas dėl nevienodo oro sluoksnių judėjimo.
Kai kuriuos nustebina paprastas faktas, jog atmosfera, visai kaip vanduo, irgi banguoja, tik dažniausiai to oro srovių bangavimo plika akimi mums nesimato (nes bangos paprasčiausiai nesuformuoja debesų, nors skrisdami lėktuvai nedidelį kratymą gali pajausti)“, – feisbuke rašo „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Kaip aiškinama, tai debesų porūšis, kuriame aiškiai matyti pailgos lygiagrečios bangos, sudarytos iš susijungusių ar atsiskyrusių, bet į vieną gretą išsirikiavusių elementų – vandens lašelių arba ledo kristalų.
„Toks debesų pobūdis glaudžiai siejasi su gravitacinėmis (Kelvino) bangomis ore, susidarančiomis dėl temperatūros (tankio) bei vėjo greičio skirtumų dviejuose pastoviuose oro srautuose.
Debesų elementų linijos yra orientuotos statmenai vėjo krypčiai, o debesys dažniausiai susidaro prie inversinio sluoksnio ribos“, – nurodoma įraše.