Balzamuotas Vladimiro Uljanovo (Lenino) kūnas kursto aistras ir fantazijas nuo pat šio žmogaus mirties 1924 m. sausį. Gandai apie tai, kad Lenino kūno mauzoliejuje nėra, kad ten guli tik vaškinė lėlė, pradėjo sklisti praėjus vos keliems mėnesiams po mauzoliejaus atidarymo tų pačių metų vasarą. Iki pat 1930 m. šių gandų taip ir nebandyta paneigti. Netrukus Lenino kūno autentiškumu suabejojo ir užsienio spauda.
Pakvietė į mauzoliejų užsienio žurnalistus
Todėl 1930-ųjų viduryje partijos valdžia pakvietė apsilankyti Lenino mauzoliejuje užsienio žurnalistų grupę. JAV reporteris Louisas Fisheris rašė, kad balzamuotojas Borisas Zbarskis (jis su Vladimiru Vorobjovu ir atliko balzamavimo darbus), atidarė hermetišką stiklo sarkofagą. Suėmęs vadą pirštais už nosies, pasuko galvą į kairę ir į dešinę, taip parodydamas, kad tai – tikras, nesustingęs kūnas.
Darbus baigė tų pačių metų liepą. Tačiau jokių garantijų nesuteikė. Prof. V.Vorobjovas tepasakė, kad „kūnas išsilaikys ilgai“.
Nuo to laiko Lenino palaikai stropiai saugomi, o visos mokslinės manipuliacijos, atliekamos laboratorijoje, laikomos paslaptyje. Ir nors Rusijos žiniasklaidoje šmėstelėjo naujiena, kad Kremlius nori mažinti finansavimą Lenino palaikų išlaikymui, o gal net juos palaidoti, kol kas galutinis sprendimas nepriimtas – mauzoliejus atviras lankytojams.
