Marianų lovys
Giliausia vieta Ramiajame vandenyne (ir Žemėje) yra Marianų lovys, dar vadinamas Marianų įduba. Tai 2 542 km ilgio vandenyno bedugnė, kurioje yra keli giliausi planetos taškai.
Remiantis 2019 m. žurnale „Earth-Science Reviews“ paskelbtu tyrimu, giliausia vieta siekia 10 973 m žemiau vandens paviršiaus.
Tik 27 žmonės kada nors buvo įžengę į giliausią Marianų įdubos tašką, vadinamą Čalandžerio gelme. 1960 m. pirmieji ten apsilankė tyrinėtojas Jacques Piccardas ir karinio jūrų laivyno leitenantas Donas Walshas.
Mackenzie Gerringeris 2014 m. su kolegomis iš Havajų universiteto Manojoje vykusios ekspedicijos į 10 500 m gylio Sirenos gelmę (vieną iš kitų giliausių vietų) pasakojo: „Ten nėra saulės šviesos, temperatūra šalta, paprastai apie 1–2 °C. Slėgis yra didelis didžiausiame vandenyno gylyje.“
Nepaisant ekstremalių sąlygų, gyvybė egzistuoja giliausiuose mūsų planetos vandenyse. Ekstremaliuose gyliuose klestinčių gyvių rūšys paprastai būna panašios, bet tam tikri gyvūnai pasirodo tik specifiniame gylyje. Pavyzdžiui, Gerringerio ekspedicijos metu atrasta nauja Marianų sraigių rūšis, kuri gyvena nuo 6 000 iki 10 970 m gylyje.
Tokie gyvūnai yra specialiai prisitaikę išgyventi gelmėse, mat ekstremalus slėgis spaudžia jų kūną ir pažeidžia fermentus bei baltymus.
Marianų įduboje taip pat rasta šoniplaukų (Amphipod), pavadintų Eurythenes plasticus, nes jų skrandyje rasta mikroplastiko.