Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Kodėl po atominės bombos sprogimo susidaro debesis, panašus į grybą?

Šaltinis: 15min
Grybo formos debesis 1954 metais Bikinio atole. (United States Department of Energy, Wikimedia) / Žilvinas Pekarskas nuotr.
Grybo formos debesis 1954 metais Bikinio atole. (United States Department of Energy, Wikimedia) / Žilvinas Pekarskas nuotr.

Atominės bombos sprogimo vietoje iškilęs grybo formos debesis yra plačiai žinomas fenomenas, vaizduotas ir filmuose, ir komiksuose, ir net dainose.

Loading widget group article_middle_widgets...

Apie gyvenimą grybo formos debesies šešėlyje dainavo „Queen“ vokalistas Freddie Mercury (tiesa, tą dainą parašė grupės gitaristas Brianas May). Bet kodėl atominės bombos sprogimo vietoje iškyla radioaktyvus dulkių, dūmų ir garų grybas?

Grybo formos debesis virš Nagasakio 1945 metų rugpjūčio 9 dieną. (Wikimedia) / Žilvinas Pekarskas nuotr.
Grybo formos debesis virš Nagasakio 1945 metų rugpjūčio 9 dieną. (Wikimedia) / Žilvinas Pekarskas nuotr.

Atominė bomba pagal paskirtį buvo panaudota tik du kartus – 1945 metų rugpjūčio 6 dieną JAV numetė tokią bombą ant Hirošimos, o po trijų dienų panašią ataką surengė Nagasakyje. Tačiau po to branduolinių ginklų bandymai vykdyti labai dažnai ir šalys ėmė sparčiai ginkluotis.

Branduolinis ginklas tapo viena pagrindinių Šaltojo karo temų. Ar žinote, kad sovietų keturių vikšrų tankas „Objekt 279“ buvo sukurtas išgyventi branduolinio sprogimo bangą?

Branduolinis ginklas yra viską griaunanti jėga. Toks užtaisas detonuojamas kiek aukščiau virš žemės, kad sprogimo banga turėtų daugiau erdvės plisti (tai yra, nebūtų nukreipta į žemę). Branduolinio užtaiso sprogimas sukuria karštį, kurio praktiškai neįmanoma išmatuoti ar įsivaizduoti – kalbame apie dešimtis milijonų laipsnių Celsijaus.