Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Kosminis turizmas žengia pirmyn – kada atostogoms vilksimės skafandrus?

Debra Kamin
Kosmoso turizmas / „The New York Times“/Jason Lyon nuotr.
Kosmoso turizmas / „The New York Times“/Jason Lyon nuotr.

Ilida Alvarez nuo mažens svajojo nuskristi į kosmosą. Tačiau I.Alvarez, teisinio tarpininkavimo paslaugų įmonės savininkė, bijo skraidyti ir nėra milijardierė – dėl šių dviejų priežasčių ji dar prieš keletą savaičių buvo tikra, kad jos fantazija liks nepasiekiama kaip žvaigždės. Ji klydo.

Loading widget group article_middle_widgets...

46 metų I.Alvarez ir jos vyras Rafaelis Landestoy neseniai užsisakė skrydį dešimtį žmonių talpinančia slėgine kapsule, kuri, pritvirtinta prie didžiulio helio pripildyto baliono, švelniai pakils į 100 tūkst. pėdų aukštį, o keleiviai tuo metu gurkšnos šampaną ir gulės ergonomiškose kėdėse.

Rezervacijai reikėjo sumokėti 500 JAV dolerių užstatą. O pats skrydis kainuoja 50 tūkst. JAV dolerių ir truks nuo šešių iki dvylikos valandų.

„Atrodo, jis buvo pritaikytas būtent tokioms bailiukėms kaip aš, kurios nenori lipti į raketą“, – džiaugėsi I.Alvarez, kurios skrydis, organizuojamas kompanijos „World View“, turėtų būti paleistas iš Didžiojo kanjono 2024 metais.

Praėjus mažiau nei metams po to, kai praėjusią vasarą Jeffas Bezosas ir Richardas Bransonas pradėjo komercinių skrydžių į kosmosą lenktynes, keleto savaičių skirtumu pakilę į viršutinius atmosferos sluoksnius, pasaulinė kosminio turizmo rinka sparčiai auga. Be to, dabar jau dešimtys kompanijų siūlo rezervuoti įvairiausias pramogas – nuo kelionės nulinio slėgio balionu į astronautų stovyklas iki skrydžių be gravitacijos imitacijų.

Vis dėlto vilktis skafandrą dar anksti.