Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Mėnulio lenktynės 10. Aliarmas Nr. 1202 ir besibaigiantys „Erelio“ degalai

Arūnas Ivaškevičius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Arūnas IvaškevičiusDienos redaktorius
Mėnulio modulis / NASA nuotr.
Mėnulio modulis / NASA nuotr.

Praėjus kiek daugiau nei 80 valandų nuo starto 1969 metų liepos 16 dieną, amerikiečių kosminis laivas „Apollo 11“ su trimis astronautais pasiekė Mėnulį ir po sėkmingo stabdymo manevro ėmė suktis uždara orbita aplink jį.

Loading widget group article_middle_widgets...

Sukdamiesi aplink Mėnulį astronautai periodiškai stebėjo būsimo nusileidimo vietą pietinėje Ramybės jūros dalyje. Ši teritorija nusileidimui buvo pasirinkta dėl ganėtinai lygaus paviršiaus, daug duomenų apie jos topografiją anksčiau buvo atsiuntę amerikiečių zondai „Surveyor 5“ ir „Ranger 8“.

„Apollo 11“ įgulos daryta nuotrauka iš Mėnulio orbitos: Žemė matyti virš Mėnulio horizonto. / NASA nuotr.
„Apollo 11“ įgulos daryta nuotrauka iš Mėnulio orbitos: Žemė matyti virš Mėnulio horizonto. / NASA nuotr.

Prasidėjo pasirengimas svarbiausiam misijos etapui. Neilas Armstrongas ir Edwinas Aldrinas vėl atidarė liuką, skiriantį komandinį modulį nuo Mėnulio modulio, ir perėjo į Mėnulio modulį patikrinti jo būklę ir aparatūros veiklą. Michaelas Collinsas visą laiką liko komandiniame modulyje. Tarp pasidalijusios įgulos narių ir Žemės, bendravusių radijo ryšiu, pirmą kartą skrydžio metu nuskambėjo „Erelio“ ir „Kolumbijos“ šaukiniai.

„Erelio“ interjeras / NASA nuotr.
„Erelio“ interjeras / NASA nuotr.

Ties T 100:12:00, erdvėlaiviui sukant tryliktąjį ratą aplink Mėnulį, „Erelis“ su dviem astronautais atsiskyrė nuo „Kolumbijos“. N.Armstrongas, naudodamas „Erelio“ orientacijos variklius, apsuko jį aplink vertikaliąją ašį, o M.Collinsas, apžiūrėjęs Mėnulio modulį iš komandinio modulio, pranešė, kad jo nusileidimo atramos išsiskleidė sėkmingai.

„Erelis“ Mėnulio orbitoje. 1969 m. liepos 20 d. / NASA nuotr.
„Erelis“ Mėnulio orbitoje. 1969 m. liepos 20 d. / NASA nuotr.