Mėnulio lenktynės 2. „Mes nusprendėme skristi į Mėnulį!“

Arūnas Ivaškevičius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Arūnas IvaškevičiusDienos redaktorius

Prezidentas Johnas F.Kennedy su Wernheriu von Braunu ir koncepcinis „Apollo“ Mėnulio modulio modelis / NASA nuotr.

Praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje žmonija žengė pirmuosius žingsnius į kosmoso erdvę. Iš esmės tai buvo dviejų supervalstybių – Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dvikova. Visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo, kaip dvi politinės priešininkės stengiasi aplenkti viena kitą ir visiems įrodyti savo technologinį pranašumą.

Pasakojimo pradžia

Mėnulio lenktynės 1. Visi pirmieji kartai ir supervalstybių ambicijų kova

Pirmuosiuose kovos raunduose gerokai sėkmingiau pasirodė sovietai: jie pirmieji į kosmoso erdvę iškėlė dirbtinį palydovą, gyvūnus ir galiausiai žmogų. Amerikiečiai kelerius metus tik sekė iš paskos ir atsilikdami kartojo tai, ką triumfuojantys sovietai jau buvo atlikę prieš tai. Bet artėjo permainų metas.

Jurijaus Gagarino triumfo turnė po pasaulį. Varšuva, 1961 m. liepos 20 d. / Wikipedia.org nuotr.

1960 m. lapkritį Johnas F.Kennedy buvo išrinktas prezidentu po kampanijos, kurioje pažadėjo pasiekti Amerikos pranašumą prieš SSRS kosmoso tyrimų ir priešraketinės gynybos srityse. Prieš rinkimus J.F.Kennedy kritikavo JAV „raketinį atsilikimą“ nuo sovietų, dėl kurio, jo teigimu, buvo kaltas nepakankamai aktyviai veikęs prezidentas Dwigthas D.Eisenhoweris. J.F.Kennedy deklaravo, kad kosminės technologijos ne tik stiprina šalies karinę galią, bet yra ir nacionalinio prestižo reikalas.

Johnas F.Kennedy prezidento rinkimų kampanijos metu. 1960 m. spalis / Wikipedia.org nuotr.

Po Jurijaus Gagarino skrydžio Amerikos politikų nuogąstavimai, kad JAV vis labiau atsilieka kosmoso technologijų varžybose, tik sustiprėjo.