Mėnulio lenktynės 3. Pragaras Žemėje ir Kalėdos greta Mėnulio

Arūnas IvaškevičiusDienos redaktorius

„Apollo 1“ komandinis modulis po tragedijos ir Frankas Bormanas Mėnulio orbitoje / NASA nuotr.

Kelerius pirmuosius kosmoso eros metus Sovietų Sąjunga savo pagrindinius varžovus ir Šaltojo karo priešininkus amerikiečius lenkė vienu ar net pora žingsnių. Ji paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą, pirmoji nuskraidino į kosmoso erdvę gyvūnų, galiausiai pirmasis į kosmosą pakilęs ir sėkmingai sugrįžęs žmogus – Jurijus Gagarinas – irgi buvo SSRS pilietis.

Ankstesnės pasakojimo dalys

Patyrusios kelis žeminančius pralaimėjimus kosmoso lenktynėse Jungtinės Valstijos susigriebė. 1960 metais rinkimus laimėjęs jaunas ir energingas prezidentas Johnas F.Kennedy pažadėjo aplenkti SSRS kosmoso tyrinėjimų srityje. Valstybė nusibrėžė ambicingą tikslą – iki dešimtmečio pabaigos išlaipinti ant Mėnulio paviršiaus savo astronautus ir saugiai sugrąžinti juos namo.

Johnas F.Kennedy / Abbie Rowe'o / Johno F.Kennedy prezidentinės bibliotekos ir muziejaus nuotr.

Užvirė darbas. „Apollo“ programoje per visą laikotarpį dirbo 400 tūkst. žmonių, jai įgyvendinti reikėjo daugiau nei 20 tūkst. pramonės įmonių ir universitetų paramos.

1967 m. vasario 21 d. buvo suplanuotas bandomasis skrydis kodiniu pavadinimu AS-204, kurio metu pirmą kartą trys astronautai raketa „Saturn IB“ iš kosminio centro Kanaveralo iškyšulyje turėjo pakilti į žemąją Žemės orbitą ir per 14 dienų truksiantį skrydį išmėginti komandinį ir tarnybinį modulius bei jų įrangos valdymą.

„Apollo 1“ įgula – Rogeris B.Chaffee, Edas White'as ir Virgilas Grissomas – treniruotės metu. 1967 m. sausio 19 d. / NASA nuotr.

Sausio 27 d. buvo numatyta starto repeticija. Jos metu norėta patikrinti, kaip autonomiškai veikia visos kosminio laivo sistemos, atjungtos nuo išorinių srovės šaltinių. Įgulos vadas Virgilas „Gusas“ Grissomas, vyresnysis pilotas Edas White'as bei pilotas Rogeris B.Chaffee sulipo į komandinį modulį ir užėmė savo vietas.