Ankstesnės pasakojimo dalys
Iki šiol nekalbėjome apie sovietų planus dėl Mėnulio, o jie buvo ne mažiau ambicingi už amerikiečių. SSRS taip pat planavo pasiųsti žmones skrydžiui aplink Mėnulį, o vėliau išsilaipinti jame. Ir tą siekė padaryti anksčiau už JAV astronautus.
Iki tol kosmoso lenktynėse pasiekusi daugybę pergalių Sovietų Sąjunga tikėjosi ir čia būti pirma. Tai savo ruožtu vertė skubėti ir amerikiečius. Ne tik skubėti, bet ir rizikingai keisti planus. Nerimaudami, kad sovietai pirmieji surengs pilotuojamą skrydį aplink Mėnulį, amerikiečiai „Apollo 8“ pasiuntė į Mėnulio orbitą, nors iš pradžių to nebuvo NASA planuose. Pagal pirminį planą, norėta per kelis pilotuojamus skrydžius Žemės orbitoje ištestuoti visus kosminio laivo elementus ir tik po to skristi Mėnulio link, o dar vėliau ir nusileisti ant jo. Mėnulio nusileidimo modulis, kaip minėjome, tuo metu dar net nebuvo pagamintas, tačiau JAV nusprendė peršokti porą programos laiptelių ir pasiųsti „Apollo 8“ su naująja ir kol kas nelabai gerai užsirekomendavusia raketa „Saturn V“ į Mėnulio orbitą „švęsti Kalėdų“, nors pagal pirminį programos planą „Apollo 8“ turėjo skrieti tik aplink Žemę.
Sovietai kiek per vėlai susigriebė vytis amerikiečius, kurie savo „Apollo“ programą pradėjo 1961-aisias. Jie taip pat porą kartų atmetė amerikiečių pasiūlymą suvienyti savo pastangas žygyje į Mėnulį. Pirmą kartą JAV prezidentas Johnas F.Kennedy sovietų lyderiui Nikitai Chruščiovui tokį pasiūlymą pateikė per susitikimą 1961 metų birželį.
Dar kartą toks pasiūlymas iš J.F.Kennedy lūpų nuskambėjo 1963 metų rugsėjo 20-ąją jo kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Po poros mėnesių J.F.Kennedy buvo nužudytas, o kartu mirė ir bendro amerikiečių-sovietų skrydžio į Mėnulį idėja.