Mėnulio lenktynės 6. Pasirengimas istoriniam skrydžiui: pavojingos treniruotės, vėliavų klausimas ir nepageidautini pietūs su prezidentu

Arūnas IvaškevičiusDienos redaktorius

Pasirengimas „Apollo 11“ misijai / NASA nuotr.

1969 metų gegužę amerikiečių kosminis laivas „Apollo 10“ pasiekė Mėnulio orbitą. Du astronautai nusileidimui skirtu Mėnulio moduliu per 15,6 km priartėjo prie Mėnulio paviršiaus, o vėliau sugrįžo į orbitoje jų laukusio trečio kolegos pilotuojamą komandinį modulį. Tada „Apollo 10“ rekordiniu, beveik 40 tūkst. per valandą, greičiu sėkmingai parskrido į Žemę.

Ankstesnės pasakojimo dalys

Tai buvo generalinė repeticija prieš kitą misiją, kurios metu planuota pirmą kartą išsilaipinti ant Mėnulio paviršiaus.

Po „Apollo 10“ sugrįžimo į Žemę gegužės 26-ąją JAV aeronautikos agentūra NASA apie dvi savaites analizavo skrydžio duomenis ir galiausiai priėmė sprendimą, kad nebėra jokių kliūčių „Apollo 11“ startui liepos mėnesį. Prasidėjo galutinis pasirengimo istoriniam skrydžiui etapas.

NASA ne iš karto nusprendė, kuriame Mėnulio taške įvyks pirmasis žmonių nusileidimas. Galiausiai buvo pasirinktas taškas Nr. 2 – Ramybės jūra / NASA iliustr.

Būsimoji „Apollo 11“ įgula buvo pradėta formuoti dar prieš pusantrų metų, 1967-ųjų pabaigoje. Tiesa, tuo metu dar nebuvo aišku, kad būtent jie bus pirmieji, nusileisiantys ant Mėnulio. Ekipažų eiliškumas ir skrydžių planai kito priklausomai nuo jau įvykusių kitų skrydžių metu įvykdytų užduočių ir rezultatų.

Pagrindinis „Apollo 11“ ekipažas. Iš kairės: vadas Neilas Armstrongas, komandinio modulio pilotas Michaelas Collinsas ir Mėnulio modulio pilotas Edwinas „Buzzas“ Aldrinas / NASA nuotr.

Pusantrų metų astronautai treniravosi ir mokėsi valdyti sudėtingą erdvėlaivio techniką. Kiekvienas iš jų vien treniruokliuose praleido daugiau nei po 400 valandų. Tuo pat metu treniravosi ir dubliuojantis ekipažas, kuris būtų pakeitęs pagrindinį, jeigu jo astronautai būtų susirgę arba būtų nutikusi kokia nors kita bėda.

Mėnulio modulio vadas ir pilotas bene daugiausia dėmesio turėjo skirti nusileidimo ant Mėnulio operacijai. Tam tikslui buvo sukonstruoti keli Mėnulio modulio modeliai, su kuriais astronautai pakildavo į kilometro ar dar didesnį aukštį ir turėdavo minkštai nusileisti ant žemės. Vienos tokios treniruotės metu Neilas Armstrongas vos nežuvo: treniruočių aparatas tapo nevaldomas ir sudužo. Astronautas išsigelbėjo katapultavęsis iš 60 m aukščio.

Katapultavęsis Neilas Armstrongas leidžiasi parašiutu, ant žemės liepsnoja nukritęs ir sudužęs Mėnulio modulio treniruoklis. 1968 m. gegužės 5 d. / NASA nuotr.