Ankstesnės pasakojimo dalys
- Mėnulio lenktynės 1. Visi pirmieji kartai ir supervalstybių ambicijų kova
- Mėnulio lenktynės 2. „Mes nusprendėme skristi į Mėnulį!“
- Mėnulio lenktynės 3. Pragaras Žemėje ir Kalėdos greta Mėnulio
- Mėnulio lenktynės 4. Sovietinių vėžlių ir vabalų misijos – sėkmingos ir katastrofiškos
- Mėnulio lenktynės 5. Sprogiosios sovietų superraketos ir generalinė amerikiečių repeticija
- Mėnulio lenktynės 6. Pasirengimas istoriniam skrydžiui: pavojingos treniruotės, vėliavų klausimas ir nepageidautini pietūs su prezidentu
Tačiau norint suvokti, ką reiškia nukeliauti iki Mėnulio, esančio beveik už 400 tūkst. kilometrų nuo Žemės, nusileisti ant jo, vėl pakilti ir saugiai sugrįžti į Žemę, reikia bent bendrais bruožais pakalbėti apie „Apollo“ kosminio laivo ir jo raketos „Saturn V“ konstrukciją bei veikimo principus.
Pirmiausia reikia suprasti, kad iš milžiniško kosminės technikos monstro, kurio aukštis – 110,6 metro – siekia trečdalį Vilniaus televizijos bokšto, po kelionės į Žemę sugrįš tik menkutė jo dalis – smaigalyje esantis komandinis modulis su trimis žmonėmis. Kalbant skaičiais, komandinis modulis sveria 5557 kilogramus, o tai sudaro tik 0,19 proc. viso kosminio laivo su degalais užpildyta raketa masės, kuri, kaip anksčiau minėta, siekia 5443 tonas. Kitaip tariant, kosminis laivas pakeliui „išbarsto“ visas savo darbą atlikusias ir nebereikalingas dalis.
Pamėginkime pažvelgti, iš ko susideda „Apollo“. Žemiausiai yra pirmoji raketos „Saturn V“ pakopa S-IC (I – tai romėniškas skaičius vienas). Tai didžiausias ir sunkiausias raketos komponentas, pagamintas kompanijos „Boeing“, siekiantis 42 metrų aukštį ir su degalais sveriantis 2280 tonų.
Pakopoje sumontuoti penki gigantiški kompanijos „Rocketdyne“ varikliai F-1, varomi žibalu bei suskystintu deguonimi ir užtikrinantys 34 500 kN arba 160 mln. arklio galių trauką. F-1 variklių rajumas sunkiai suvokiamas protu – kiekvieną sekundę jie sudegina po 13 tonų degalų.
