Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Mokslas apie pasąmonę: sapnai, baimės ir automatinės reakcijos

Šaltinis: 15min
Mokslas apie pasąmonę / 15min montažas
Mokslas apie pasąmonę / 15min montažas

Ar kada nors susimąstėte, kodėl kartais žmogus mums iškart nepatinka, nors sąmoningai negalime paaiškinti kodėl? Tokias organizmo reakcijas dažnai vadiname pasąmoningomis. Apie tai, kaip veikia pasąmonė, automatinės reakcijos, pirmasis įspūdis, sapnai ir traumos, taip pat ar pasąmonę iš tiesų galima „perprogramuoti“, interviu 15min papasakojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkė dr. Ksenija Čunichina.

Loading widget group article_middle_widgets...

Kasdienėje kalboje pasąmonės sąvoka vartojama labai plačiai – ja dažnai aiškiname intuiciją, sapnus, įpročius ar sunkiai suprantamas emocines reakcijas. Vis dėlto, žvelgiant iš šiuolaikinio mokslo perspektyvos, pasąmonė nėra mistinis reiškinys.

Pasak dr. K.Čunichinos, moksle dažniau kalbama apie nesąmoningą informacijos apdorojimą arba automatinius procesus, kurie vyksta smegenyse be mūsų sąmoningos kontrolės.

Tokie procesai gali lemti pirmą įspūdį apie žmogų, baimės reakcijas, išmoktus įpročius ar net tai, kaip kūnas reaguoja į ankstesnes traumines patirtis.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkė dr. Ksenija Čunichina / Asmeninio archyvo nuotr.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkė dr. Ksenija Čunichina / Asmeninio archyvo nuotr.

Apie tai, kodėl smegenys kartais žmogų ar situaciją įvertina greičiau, nei spėjame sąmoningai pagalvoti, kaip mokslininkai tiria nesąmoningus procesus, kokie mitai apie pasąmonę vis dar paplitę, ar sapnai turi slaptą prasmę ir ką iš tiesų reiškia „perprogramuoti“ savo reakcijas – pokalbis „Mokslas apie“ straipsnių cikle su dr. K.Čunichina.

– Kas yra pasąmonė?