Ištvermė prasideda ne tik raumenyse
Kai galvojame apie fizinį aktyvumą, dažniausiai įsivaizduojame raumenų stiprinimą. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad ištvermės augimas gali prasidėti visai ne raumenyse, o smegenyse.
Tyrimai su pelėmis atskleidė, jog kūno gebėjimas prisitaikyti prie fizinio krūvio glaudžiai susijęs su smegenų veikla.
Tyrėjus sudomino ne tik ilgalaikiai pokyčiai, bet ir tai, kas vyksta treniruotės metu.
Stebint peles, bėgančias bėgimo takeliais, paaiškėjo, kad fizinio krūvio metu aktyviai veikia giliai smegenyse esanti pagumburio sritis – ventromedialinis hipotalamas, atsakingas už energijos apykaitą, kūno temperatūrą, alkį ir troškulį.
Kadangi ištvermė glaudžiai susijusi su tuo, kaip organizmas paskirsto energiją ir pastangas, mokslininkai ėmė svarstyti, jog ši smegenų sritis gali ne tik reaguoti į fizinį krūvį, bet ir padėti organizmui prie jo prisitaikyti.
Tyrimų metu nustatyta, kad po fizinio krūvio pelėms suaktyvėjo tam tikros nervinės ląstelės, susijusios su energijos valdymu.
Reguliariai judant, šių ląstelių aktyvumas didėjo, o jų tarpusavio sąveika tapo intensyvesnė.
Kuo ilgiau pelės treniravosi, tuo ryškesni buvo šie pokyčiai.
Ar tai galioja ir žmonėms?
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad rezultatai gauti atliekant bandymus su gyvūnais.
Pelės nesportuoja taip, kaip žmonės – jų bėgimas gali būti labiau panašus į instinktyvią reakciją į stresą ar pavojų.
Todėl kol kas neaišku, ar tokie patys smegenų mechanizmai veikia ir žmonėms.
Mokslininkai planuoja toliau aiškintis, kokie signalai keliauja tarp smegenų ir kūno fizinio krūvio metu.
Tai galėtų padėti kurti pagalbą žmonėms, kurie dėl ligų ar traumų negali judėti, taip pat siekiant išvengti raumenų nykimo.