Tai buvo X, stipriausios kategorijos, Saulės žybsniai.
Pirmasis, X1.7 kategorijos, susiformavo 16.40 val. Lietuvos laiku Saulės dėmėje AR3767. Po mažiau nei dviejų valandų Saulės dėmė AR3780 paleido X1.1 kategorijos žybsnį, kurio maksimumas buvo pasiektas 18.27 val. Lietuvos laiku, rašo „Space.com“.
Saulės žybsnius dažnai lydi didžiuliai Saulės plazmos išsiveržimai, vadinamieji vainikinės masės išsiveržimai, kurie, jei pasiekia Žemę, gali sukelti geomagnetines audras.
Tokios audros gali sutrikdyti elektros tinklų darbą, dėl jų gyventojai gali išvysti ir poliarines pašvaistes.
Visgi JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, pirmasis žybsnis neturėjo nieko sutrikdyti, atsižvelgiant į Saulės dėmės AR3767 vietą. Ar antrasis žybsnis galėjo turėti kokį nors poveikį, dar tiriama.
Mokslininkai prognozuoja, kad iki pat savaitės vidurio, rugpjūčio 7 d., trys Saulės dėmės – AR3772, AR374 ir AR3780 – išliks aktyvios. Tad galimos nedidelės geomagnetinės audros.
Tačiau viskas gali pasikeisti, priklausomai nuo to, kokios stiprios bus būsimos Saulės audros ir ar kuri nors iš jų pasiųs žybsnį Žemės kryptimi, rašo „Space.com“.