Ta pati Saulės dėmė AR 2297 pastarosiomis paromis generavo dar keturis M klasės žybsnius. O X2,2 galios žybsnį Saulė Žemės pusėn paleido 18:22 val. Lietuvos laiku. NASA zondas SDO (Solar Dynamics Observatory) Saulės šūvį nufilmavo.
Kol kas tai buvo galingiausias šios Saulės dėmės žybsnis, tačiau jis tik artėja Saulės disko centro link
Vakarykštis žybsnis vakarų pusrutulio šiaurinėje dalyje (JAV, Kanadoje) sutrikdė decimetrinių bangų diapazono ryšį.
Kol kas tai buvo galingiausias šios Saulės dėmės žybsnis, tačiau jis tik artėja Saulės disko centro link, o Saulės stebėsenos portalas „Solarham.com“ prognozuoja 70 proc. tikimybę M kategorijos žybsniams ir 20 proc. tikimybę X kategorijos žybsniams.
Mokslininkai Saulės žybsnius skirsto į tris kategorijas: C, M ir X. C yra silpniausi žybsniai, M – vidutinės galios, X – galingiausi. Saulės žybsnius neretai lydi ir vainikinės masės išsiveržimai (superkarštos plazmos pliūpsniai).
Žybsnio energija Žemę pasiekia maždaug po 8 minučių, tuo tarpu plazmos pliūpsnio dalelės keliauja lėčiau, ir mūsų planetą pasiekia po 1,5–2 parų.
Galingiausi plazmos išsiveržimai Žemėje gali sukelti geomagnetines audras, dėl kurių gali sutrikti elektros energijos tiekimas, orbitinių palydovų funkcionavimas.
Space.com žiniomis, kol kas neaišku, ar X2,2 žybsnį lydėjo plazmos pliūpsnis. Vis dėlto „Spaceweather.com“ kovo 13 d. (penktadienį) prognozuoja nedidelius geomagnetinius neramumus, kuriuos sukels kovo 9 d. Saulės paviršiuje įvykę trys plazmos pliūpsniai.