Vietovėje rasti karščio pažeisti titnaginiai rankiniai kirviai, išdegintos žemės lopinėliai bei geležies pirito gabalėliai.
Geležies piritas, sudaužytas titnagu, sukelia kibirkštis, o jo buvimas vietovėje, kur natūraliai tokio mineralo nėra, rodo, kad žmonės jį atvežė sąmoningai, kad galėtų uždegti ugnį.
Lūžio taškas
Gebėjimas kurti ugnį bet kur ir bet kada buvo lūžio taškas žmogaus evoliucijoje.
Ugnis padėjo ankstyviesiems žmonėms išgyventi šaltą klimatą, atbaidyti plėšrūnus, gaminti maistą, išlaisvinti energiją ir maistines medžiagas.
Maisto gaminimas naikino toksinus šaknyse ir patogenus mėsoje, gerino virškinimą bei suteikdavo daugiau kalorijų.
Ne tik dėl išlikimo
Ugnis taip pat keitė socialinį gyvenimą – laužai tapo vietomis, kur buvo stiprinami santykiai, dalijamasi istorijomis ir lavinama kalba.
Fosilijos iš Didžiosios Britanijos ir Ispanijos rodo, kad Barnhamo gyventojai buvo ankstyvieji neandertaliečiai, kurių kaukolės ypatybės ir DNR (genetinis paveldas, atskleidžiantis giminystę ir biologines savybes) liudija didėjantį kognityvinį ir technologinį išprusimą.