Penkiolika gerai išsilaikiusių monetų, nukaldintų maždaug tarp 60 m. pr. m. e. ir 20 m. pr. m. e., vadinamos staterais ir buvo įprasta valiuta senovės Graikijoje.
Ant jų pavaizduotas graikų dievo Apolono biustas su vainiku, o monetų galinėje pusėje – dviejų žirgų vežimas ir raitelis,.
Tikėtina, kad monetas naudojo geležies amžiuje šioje teritorijoje gyvenusi gentis.
Šią savaitę valdžios institucijos radinį paskelbė „lobiu“.
„Rasti aukso visada buvo numeris vienas mano norų sąraše“, – pareiškime sakė vienas iš metalo detektorių naudojusių vyrų Lloydas Robertsas, – „Mums buvo labai malonu sužinoti, kad tai buvo pirmoji geležies amžiaus auksinių monetų sankaupa, kada nors rasta Velse.“
Šio laikotarpio monetų Velse rasti nepaprastai reta, nes geležies amžiaus regiono gentys paprastai nenaudojo tokio tipo pinigų.
Remdamiesi ankstesniais tyrimais, rodančiais, kad nuo I a. pr. m. e. iki I a. po Kr. sala buvo „svarbus religinis centras“, ekspertai mano, kad monetos galėjo būti naudojamos kaip aukos dievams.