Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Gilma Teodora Gylytė: apie gotikinę angą, užmūrytą silikatinėmis plytomis, euroremontą ir tęstinumo grožį

Gilma Teodora Gylytė
Šaltinis: 15min
Gilma Teodora Gylytė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Gilma Teodora Gylytė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Mano tėvai, gavę vieną iš pirmųjų savo honorarų, mums, sesėms, per pusryčius pasakė – vaikai, važiuojam pirkti jums naujų baldų. Buvo 10-asis dešimtmetis, taigi nauji baldai buvo tikrai kažkas iš kito pasaulio. Rinkomės baltas lentynas, baltas spinteles, baltą lovą, o kai atėjo eilė baltam stalui, aš nedrąsiai prisipažinau tėvams, kad man nereikia naujo balto stalo, nes norėčiau naudoti seną mokslininko chemiko senelio rašomąjį stalą, kurį naudojau iki tol.

Loading widget group article_middle_widgets...

Šeimyna truputį įkalbinėjo, kad naujas daiktas geresnis, stalčiai sklandžiau atsidaro, stalviršis lygesnis, bet supratingai leido nepirkti naujo stalo. Senelio stalas užėmė beveik pusę kambario, turėjo nesklandžiai atsidarinėjančius stalčius, bet užtat su slaptomis kertelėmis užkišti dienoraščiui.

Dvylikametės kambary santykį atrado naujas ir senas, baltas ir kol kas bevardis identitetas ir dalelė amžinąjį atilsį senelio.

Supaprastintai ir labai mėgėjiškai, žvelgiant iš menkos šiandieninės perspektyvos, Lietuva, kaip ir visa Vidurio Europa, patyrė tris pagrindinius augimo ir paveldėjimo etapus.