Panašu, kad su būsto įperkamumo problema susiduria ne tik lietuviai. Europos Komisija (EK) pabrėžė, kad tai – bendra Europos problema, todėl valstybėms jau pasiūlė keisti taisykles.
Įperkamo būsto akte Europos Komisija ragina plėsti būsto pasiūlą, renovuoti pastatus, keisti jų paskirtį, mažinti biurokratiją ir greitinti statybas.
Vis dėlto rinkos dalyviai mano, kad būsto prieinamumą didintų ir tai, jei būtų leidžiama gyventi loftuose. Iki šiol gyventojai juose, nepaisant to, kad tai – negyvenamosios patalpos – gyvendavo, tačiau dėl to susidurdavo su tam tikrais sunkumais, pavyzdžiui, mažiau palankiu banko finansavimu tokiam turtui įsigyti.
Dabar ministerijos parengtoje tvarkoje matyti, kad loftuose ir toliau gyventi nebus galima, jei jie neįregistruoti kaip gyvenamosios patalpos.
Teisės akto projektą rasite čia.
Šiuos užmojus rinkos dalyviai vertina kritiškai. Beje, jau plinta ir šiems pokyčiams prieštaraujanti peticija.
Štai Seimo narė Aistė Gedvilienė atkreipė dėmesį į tai, kad nors buvo keltas klausimas dėl loftų ir galimybės pripažinti, kad juose galima gyventi, sprendimų dėl to nebuvo pasiūlyta.
Tuo metu „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko teigimu, loftai (ir kiti negyvenamosios paskirties būstai) buvo ir yra populiarūs dėl kelių priežasčių.
„Dažnai tai yra nestandartiniai būstai, kurių negalima rasti įprastinėje būsto rinkoje, t. y. būstai su išties aukštomis lubomis, dideliais langais, didele erdve.
Kitais atvejais tai – pigesnis pasirinkimas tiems, kas negalėjo įsigyti įprasto, gyvenamosios paskirties būsto, nes dažnai loftai gali būti šiek tiek mažesni, o paskirties skirtumai dar lėmė ir apie 10 proc. mažesnę kvadratinio metro kainą“, – kalbėjo T.S.Kvainickas.
