Loading widget group article_left_top...

Kaip atrodo revoliucija šildymo sistemoje?

004A3678 / Greta Skaraitienė nuotr.
004A3678 / Greta Skaraitienė nuotr.

Kodėl modernizuojant daugiabutį neužtenka apšiltinti sienas ir sumontuoti naujus langus? Kam investuoti ir į esminį šilumos sistemos atnaujinimą? Juolab, jeigu ši sistema kol kas neblogai veikia. Šie klausimai vis dar iškyla gyventojams, galvojantiems apie dalyvavimą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Apie tai, kodėl nebeišeina gyventi su nebe pirmą dešimtmetį skaičiuojančia šildymo sistema, ir ką galima vadinti revoliucija šildymo sistemos pasaulyje, sutiko papasakoti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Loading widget group article_middle_widgets...

Viena iš svarbiausių priemonių

Tarp valstybės remiamų daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) priemonių šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas užima itin svarbią vietą. Valstybės paramą galima gauti šilumos punkto ar katilinės ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimui ar pertvarkymui, taip pat balansinių ventilių ant stovų įrengimui, vamzdynų šiluminės izoliacijos gerinimui, šildymo prietaisų ir vamzdynų keitimui ir individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos bei termostatinių ventilių įrengimui.

Dabar yra naujos kartos nepriklausomi šilumos punktai su šilumokaičiais ir automatika, kuri priklausomai nuo lauko temperatūros padidina arba sumažina šilumnešio srautą.

V. Stasiūno nuomone, būtent šias priemones, leidžiančias vykdyti tikslią šilumos apskaitą, galima vadinti didžiausiu atradimu šilumos sistemų pasaulyje: „Pavyzdžiui, anksčiau vyravo elevatorinio tipo šilumos punktai, kai šiluma tiesiogiai iš miesto centralizuotų šilumos tinklų būdavo tiekiama į pastato vidaus šildymo sistemą ir jokio atskiro reguliavimo nebuvo. O dabar yra naujos kartos nepriklausomi šilumos punktai su šilumokaičiais ir automatika, kuri priklausomai nuo lauko temperatūros padidina arba sumažina šilumnešio srautą.

Ar kas dabar norėtų sėdėti šilumos punkte ir imtis reguliuoti pastato šildymą rankomis? Manau, kad ne. Žmonės suprato šitą naujovę. Nors anksčiau taip pat buvo ir nesuprantančių. Sakydavo, jog nereikia automatikos – geriausiai šildymą reguliuoja pastate gyvenantis senjoras, kuris, kai atšąla, atsuka daugiau šildymo, kai atšyla – mažiau. Dabar automatizuoti šilumos punktai jau yra norma. Palyginčiau tai su šildymo sistemų sutvarkymu ir individualia kiekvieno buto šilumos apskaitos galimybe.