Arčiau biuro gyvenantiems patartina eiti pėsčiomis
Eksperimento duomenimis, kasdien į darbą ir iš darbo kelionei automobiliu iš Vilniaus rajono yra sugaištama apie pusantros valandos. Gerai pagalvojus, vietoje šio laiko kasdien būtų galima skirti aktyviai veiklai ir gerai treniruotei. Užuot deginus kurą ir nervus kamštyje.
Konsultantas sporto klausimais pateikė hipotetinę situaciją, kaip stresas žingsnis po žingsnio kaupiasi žmogaus kasdienėje buityje. „Žmogus paprastai atsikelia suskambėjus žadintuvui, paprastai neišsimiegojęs – iškart „įsijungia“ stresas. Po to sėdasi į automobilį – dar vienas stresas. Vairavimas yra padidinto streso aplinka. Darbe nemažai reikalų, jaučiamas spaudimas iš vadovų. Pietų metu su bendradarbiais pasišneka „kaip viskas sunku“, grįžtant namo transportu – vėl tas pats. Namie problemos, šeima ir mokesčiai kelia įtampą. Kasdien su tokia emocija gyvenant kūnas patiria stresą ir negali pailsėti“, – problematikos neslėpė E.Tutkus. Daugelį stresorių būtų galima pašalinti ar valdyti be neigiamos įtakos sveikatai paprasčiausiai planuojant ir modeliuojant situacijas.
Fiziologiją stresiniai hormonai veikia labai destruktyviai. Fizinė perkrova yra triskart mažiau destruktyvi, nei psichologinės perkrovos
Todėl vaikščiojimas iki darbovietės ne tik padėtų išvengti kasdienio streso, bet ir nors valandėlei leistų atsiriboti nuo sėdėjimo – šioje padėtyje tenka praleisti daugiausia laiko.
Tačiau nors ir sėdėdami praleidžiame didžiąją dalį dienos, specialistas pripažino, kad teisingos padėties praktiškai nėra. Neteisinga pozicija kelia įtampą juosmens srityje, gali sutrikdyti kraujotaką. Vos pakeitus sėdimąją padėtį, situaciją būtų galima kur kas normalizuoti.
„Daugelis sėdi susikūprinę, o nuo to tiek širdies dažnis, tiek kraujospūdis pakyla. Sėdint atsilošus, pulsas ir kraujospūdis iškart kiek nukrenta. Širdis vien dėl pozicijos funkcionuoja geriau. Sėdint susikūprinus, kaip daugelis sėdi mūsų bandomųjų tyrimų metu, paaiškėjo, kad tiek širdies susitraukimų dažnis, tiek arterinis kraujospūdis padidėja apie 10 vienetų. Pakanka susikūprinti ir širdis priversta dirbti daugiau nei jai priklauso. Jeigu taip kasdien, tuomet gresia širdies ritmo sutrikimai, hipertoninė liga. Žinoma, ne vien tik padėtis lemia susirgimus, tačiau padėtis yra viena iš priežasčių“, – apie tai, kaip svarbu teisingą poziciją išlaikyti, sakė E.Tutkus.
Pradėti judėti teisingai
Judėjimas yra svarbus sveikatai, kad žmogus galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą. Sporto specialistas sakė pastebėjęs, kad atėjus pavasariui daug žmonių užsinori pradėti sportuoti, bet dažniausiai neturi supratimo kaip tą daryti. Didžiausią problemą jis įvardijo per aukštą intensyvumą: „Užtenka pažiūrėti žmonių į veidą, į judesius. Kaip pėda ir juosmuo dirba, kaip bėga ir dažnai galima jau matyti, kaip jis žalojasi“, – sakė E.Tutkus.
Iš šlovingų sovietinių laikų yra likęs supratimas, kad kuo intensyviau sportuoji, kuo labiau nualini organizmą – tuo geriau. Tai visiška netiesa
„Tik pradėjus bėgioti nereikėtų pulso kelti daugiau 130, jeigu širdies reakcija į krūvį yra normali, o tai parodo širdies tyrimas su krūviu atliekamas specialistų. Tačiau iš šlovingų sovietinių laikų yra likęs supratimas, kad kuo intensyviau sportuoji, kuo labiau nualini organizmą – tuo geriau. Tai visiška netiesa – nuo to prasideda širdies sutrikimai, traumos ir visa kita“, – problematikos neslėpė patyręs sveikatos ir sporto specialistas.
Anot jo, pirmiausia vertėtų pradėti nuo mažos apkrovos judėjimo: „Reikėtų derinti ėjimą su bėgimu, eiti kur reljefas yra kiek labiau raižytas, kalniukai. Trukmė taip pat svarbi. Pradėti reikėtų nuo 20-30 minučių ėjimo, vėliau, po poros savaičių, 40 minučių. Taip palaipsniui iki 80 ir daugiau minučių. Dalyvaujant masiniuose bėgimo, dviračių sporto renginiuose nereikia lenktyniauti. Judėti savo greičiu, adekvačiai pasirenkant nuotolius. Noras „pasirodyti“, „išbandyti save“ bei „įrodyti“ yra pats blogiausia įmanomas patarėjas. Dažnai žmonėms trūksta sveikos nuovokos prisilaikyti pačių svarbiausių metodinių principų fizinio krūvio dozavimo principų: adekvatumo, individualumo, judesių technikos pradmenų supratimo. Nekalbame apie aukščiausius pasiekimus sporte, bet bendrieji principai turi būti aiškūs visiems“, – sakė E.Tutkus.
Namų lokacija – svarbus faktorius
Kita vertus, vienas faktorius gyvenimo būdo nepakeis – reikia į viską žiūrėti kompleksiškai. Vien kasdienio automobilio naudojimo atsisakymas didelės įtakos nepadarys. Reikia derinti mitybą, esant galimybei dirbti šalia namų, pasinaudoti proga pietauti namuose.
Be gyvenimo būdo norint pradėti keliauti į svarbiausius kasdienius objektus, reikia pasirinkti tinkamą gyvenamąją vietą. Nors ir dažniausiai būsto kaina labai priklauso nuo jo lokacijos, sutaupytas laikas ir galimas judėjimo optimizavimas šią investiciją neabejotinai atperka.
Apklausa
Projektą „Gyvenimui be automobilio“ inicijuojanti NT bendrovė „Realco“ kviečia gyventojus kurtis arčiau centro ir naudotis patogiai sukurta infrastruktūra, leidžiančia visus būtiniausius objektus – darbą, prekybos centrą, laisvalaikio leidimo zoną, mokyklas bei darželius pasiekti be automobilio.