Tam, kad būtų lengviau įsivaizduoti šio ir kitų Alytuje bei prie jo esančių tiltų strateginę reikšmę, pravartu nusikelti į II-ojo pasaulinio karo laikus – 1941-ųjų birželio 22 dieną.
Nacių tankai įsiveržė į Alytų, o sovietai bandė trauktis į rytus, tačiau tiltų dėl staigaus vokiečių puolimo susprogdinti nespėjo, nes laukė, kol pravažiuos visi kariniai daliniai.
Daliai vokiečių tankų pravažiavus tiek per šiaurinį – Antano Juozapavičiaus tiltą, tiek per pietinį – Kaniūkų tiltą, užvirė nuožmus tankų mūšis, buvo šaudoma iš mažo atstumo.
Mūšis baigėsi tos dienos vakarą, o sovietai, galiausiai palaužti vokiečių artilerijos ir bombonešių, kitos dienos rytą ėmė trauktis toliau į rytus.
Rytinė Nemuno pakrantė ties Alytumi tuo metu buvo virtusi tikromis tankų kapinėmis – čia liko dulkėti dešimtys pamuštų sovietų ir keliolika vokiečių tankų.
