Po Vilniaus savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio, kuriame buvo pristatytas projektas „Parkavimo sistemos pokyčiai Vilniuje“, tiek sostinės politikai, tiek visuomenė skilo į dvi dalis. Apmokestinamų parkavimo zonų plėtimas, brangiausių zonų išplėtimas, kainų kėlimas (vidutiniškai 60 proc.) ir „baltųjų“ parkavimo zonų įvedimas daugiabučių kiemuose (gyventojams prašant) – tokie pagrindiniai klausimai buvo aptarti komitete. Kitą savaitę jie bus pristatyti Tarybai.
Savivaldybės Tarybos opozicija iš karto pareiškė, kad dar trūksta reikiamų paaiškinimų ir medžiagos tokiems drastiškiems sprendimams priimti.
15min kreipėsi paaiškinimų į Vilniaus savivaldybės judumo specialistus. Į klausimus atsakė Jonas Damidavičius, JUDU Judumo transformacijos vadovas.
– Kodėl planuojama branginti parkavimą visose iki šiol apmokestintose zonose? Kodėl branginama vidutiniškai 60 proc. Ar tokia indeksacija siejama su infliacija ar kitais dalykais?
– Pokyčiai dėl rinkliavos už automobilių stovėjimą mieste brendo jau kurį laiką. Pirmiausia, Vilniaus savivaldybės taryba yra patvirtinusi Darnaus judumo planą. Jame keliamas ambicingas tikslas – siekti, kad 2030 metais kelionės automobiliais, viešuoju transportu ir pėsčiomis sudarytų maždaug lygias dalis.
Šiuo metu pėsčiomis ir viešuoju transportu kelionės sudaro po maždaug ketvirtadalį visų kelionių mieste, o automobiliu vyksta kas antra gyventojų kelionė. Taigi, nepaisant sparčiai tobulinamos pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros ir didinamo viešojo transporto patrauklumo, automobilis vilniečiams, renkantis keliavimo būdą mieste, išlieka pasirinkimu numeris vienas.
Smarkiai kitus kelionių būdus lenkiantis kelionių automobiliu skaičius lemia itin didelį poreikį parkavimo vietoms, ypač centrinėje miesto dalyje. Didelėje dalyje šiuo metu apmokestintų parkavimo vietų užimtumas siekia 85 proc. ir daugiau, vairuotojams tenka sukti ratus aplink norimas, bet nuolat užimtas stovėjimo vietas, dėl to didėja tarša, kyla papildomos spūstys piko metu.
Esamas rinkliavos dydis nepadeda spręsti šios problemos – žaliosios ir geltonosios zonų tarifai nebuvo peržiūrėti ir keisti nuo 2005 metų, o mėlynosios ir raudonosios – nuo 2017 metų. Taigi iš esmės esami mokesčiai už parkavimą nebeatitinka realios ekonominės situacijos ir nemažina stovėjimo vietų užimtumo.
– O kodėl įvedamos baltosios parkavimo zonos daugiabučių kiemuose?
– Taip pat siūloma galimybė bendruomenėms siūlyti baltosios zonos teritorijas (kiemus) apmokestinti vietine rinkliava už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, taip sudarant galimybę gyventojams naudotis šalia namo esančiomis aikštelėmis patogiau ir atlaisvinti jas nuo nepageidaujamų automobilių.
Tokiu atveju nusprendus apmokestinti tokias baltosios zonos teritorijos jose siūloma nustatyti 0,2 Eur rinkliavą už valandą.
– Kur tos baltosios zonos bus įteisintos, kokiuose rajonuose ir kokiu principu? Gal galite pateikti pavyzdžių, nes dabar atrodo, kad bus apmokestinti visi Vilniaus kiemai? Kieno iniciatyva: gyventojų ar valdžios?
– Kaip ir minėjau anksčiau, tai priklausytų nuo gyventojų iniciatyvos – bendruomenės siūlytų apmokestinti baltosios zonos teritorijas (kiemus).
– Kada planuojama pradėti taikyti naują kainodarą. Ir kada parkavimas bus mokamas baltosiose zonose?
– Numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. liepos 1 d. Laikas reikalingas pasirengti pokyčiams, pasirengti didelio masto kelio ženklų pakeitimui, žyminčius zonas, bei išduoti el. leidimus.
Apklausa