„Visada tikėjau, kad pasaulis priklauso subrendusioms moterims... Galima ištempti veidą, nusiimti ar užsidėti krūtinę – akyse vis tiek matysis, ką per gyvenimą esame susirinkę. Žvilgsnio juk nepakeisi: jis visada išduos patirtį ir vidinį pasaulį. Bet tas žvilgsnis neturi būti užgesęs“, – įsitikinusi Kristina.
Moteris kategoriškai nesutinka, kad rūpinimasis išvaizda – tuštybė. „Aišku, vidų mums reikia prasišluoti ir kartais užpildyti gerais dalykais“, – sako, tačiau daug maloniau bendrauti dar ir su pasitempusiais, dailiai apsirengusiais žmonėmis.
Tad neslepia, kad dėl grožio ji ryžosi išbandyti ir mezoterapiją, ir kraujo plazmą, botoksą ir hialuroną. „Ir neklausykite moterų, kurios tikina, kad jų geri genai, todėl oda lygi, – netiesa, maždaug nuo trisdešimt penkerių lygi nebėra nė vienos oda.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“