Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Solistė Kristina Siurbytė: „Keista matyti, kaip šiais laikais dirbtinai kuriamos žvaigždės“

Jūratė Bratikienė
Kristina Siurbytė / Viltės Kazlauskaitės-Visockienės nuotraukos
Kristina Siurbytė / Viltės Kazlauskaitės-Visockienės nuotraukos

„Geriausi nebūtinai būna patys laimingiausi. O siekdami tobulybės mes save tam tikra prasme uždusiname. Laikui bėgant suvokiau, kad nereikia sau išsikelti pernelyg didelių tikslų. Būkime tiesiog geri“, – sako Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Kristina Siurbytė. Interviu žurnale „Ji“ – apie įveiktą begalinį stresą, sunkiasvorius perukus, per 20 metų pasikeitusius žiūrovus, sodelį Žaliakalnyje ir madam Pompadur.

Loading widget group article_middle_widgets...

Be muzikos ir koncertų jau sunkiai įsivaizduojate savo kasdienybę?

Tikrai sunkiai. Teatre esu jau dvidešimt šešerius metus. Kai atėjau į šią nuostabią vietą, buvau trečiame kurse. Per tuos metus pasikeičiau neatpažįstamai. Anksčiau scenoje patirdavau begalinį stresą, o dabar mėgaujuosi dainuodama. Pradėjusi karjerą buvau tikra bailiukė, bijojau net savo šešėlio. Esu labai savikritiška, tai pasitikėjimo savimi nesuteikia. O jeigu dar iš šalies kas papila kritikos, visai galiu save sugraužti. Ilgą laiką mokiausi priimti save, savo balsą. Baisu buvo klausytis savo įrašų. Tačiau supratau, ką turiu pataisyti.